Pagaliau baigiau George R.R. Martin pirmąją serijos „Ledo ir Ugnies Giesmė“ knygą „Sostų Žaidimą“ (Game of Thrones; ISBN 978-0-00-742854-0; Harper | Voyager; 2011). Skaičiau originalo kalba, tad herojų vardai bus originalo kalba. Iš kart galiu teigti, kad kiekvienas čia rastų herojų sau, o tiems kurių pradžia nesužavės – pabaigoje vis vien gaus kuo pasidžiaugti.
„ -I
learned long ago that it is considered rude to vomit on your Brother.“ 53p.
Knygoje riba tarp gėrio ir blogio itin
nežymi. Geriausias veikėjas gali pasielgti neišpasakytai baisiai, o klaikus ir
bjaurus – neįtikėtinai dorai. Pasakojama pirmu asmeniu, bet jis vis keičiasi. Ir
kiekvienas tą patį lauką mato kitaip. Bendrai imant, tai pasakojimas apie
magišką pasaulį, kuriame suvienytų septynių karalysčių žmonės, karžygiai,
šventikai ir kt. mano, jog magija mirė, kai atėjo Pirmieji Žmonės ir išžudė
tuos, ką rado ir ko išsigando, t.y. Milžinus, Miško Vaikus ir panašiai. Bet
kita vertus – karalysčių gale, toli, toli Šiaurėje tebestovi milžiniška Ledo
Siena, kažkada pastatyta saugantis nuo nuožmaus blogio atėjusio iš šiaurės,
sniego, tamsos ir žiemos. Ir tik senos bobutės ir sauja Sienos Sargybos vyrų
tebeprisimena, ar tiesiog žino, tiki, kad po ilgos vasaros visada ateina ilga
žiema. O su žiema sugrįš ir Tamsa...
„-Why is it that when one man builds a wall,
the next man immediately needs to know what‘s on the other side?“ 179p.
Mano skaityta versija |
Toli nuo Sienos ir Sienos Sargybos, Juodųjų
Brolių, vienintelių žmonių kurie vis dar gyvena su žinia apie Kitus, apie Tuos
kurie ateina iš šaltos žiemos naktų, toli Pietuose keliauja du paskutiniai
Targaryen palikuonys, Drakono Kraujo vaikai, brolis ir sesuo, kurių šeima buvo
išžudyta kovodama už Geležinį Sostą, jungiantį Septynias Karalystes. Jų kraujas
– Drakonų Kraujas, o kai Drakonai nubunda – nebėra nei kur bėgti, nei kur
slėptis. Tai bene nuožmiausias ginklas, varantis baimę, siaubą, chaosą ir
mirtį. Tačiau Drakonų vaikai žino, jog paskutinieji tikrieji, danguje ugnimi
alsavę siaubūnai mirė kartu su jų žuvusiu broliu. Ir kol toli Šiaurėje žmonės
vis aiškiau jaučia artėjančią ilgą Žiemą ir ilgą Tamsą, toli Pietuose Drakonų
Duktė vestuvių dovana gauna tris suakmenėjusius drakonų kiaušinius. Jie negyvi
ir šalti, ir žmonės dėkoja dievams, Seniems ir Naujiems, už tai. Bet jų
prikėlimo paslaptis glūdi Drakonų Kraujo vaikuose, klausimas tik tas – ar pakankamai
jie stiprūs, kad vėl keltų grėsmę pasauliui?
Va taip, lašas jūroje ką aš čia pasekiau, bet
tai sakyčiau, dvi pagrindinės idėjos – ugnis ir ledas, du viską sunaikinti
galintys reiškiniai, bet kaip ir ką jie paveiks – priklausys nuo rankų,
kuriuose jie bus. Geležies sostas – tarsi labai nepatogi, bet visų išsvajota
sėdynė, kurią paimti gali tik stipriausias. Visiems tos kėdutės reikia, nieks
nenori tikėti, kad artėja baisesnės jėgos, nei priešo armija prie vartų, kai
horizonte žybsi tikslas...
Paskutinį kartą taip politika permirkusią
knygą, kurioje knibždėjo tiek paslapčių, kurios neerzino, bet kurstė smalsumą,
skaičiau kai rankose laikiau A. Sapkowski „Raganiaus“ knygas, vieną po kitos.
Čia negali žinoti – kas pasaka, o kas tikra, kuris herojus mirs, o kuris
išgyvens. Na o Drakonai man tik dar vienas puikus priedas. 10/10 ir dedu į
mėgiamiausias knygas. Jei lietuviai nebūtų taip užbranginę šios knygos, bumas
jau būtų šovęs į dangų, o dabar belieka padėkoti BTV, kad ir vėl iš HBO
nusipirko gerą serialą. Juk jie rodė ir True Blood – Tikrą Kraują, sukurtą
pagal Sukės Stekhouse knygas, o dabar rodo ar rodė ir Sostų Karus (jie Karais
vadino).
Taip ir galvojau, kad patiks :) aš dabar skaitau lietuvišką ir kaifuoju, seniai tokį gerą kūrinį skaičiau, tik vertimas nervuoja, bet stengiuosi atsiriboti ir susitelkti į siužetą ir knygos magiją. Gaila, kad pastaruoju metu studijos taip užgriuvusios, nedaug laiko lieka skaitymui, bet.. kita vertus, galėsiu ilgiau mėgautis :)
AtsakytiPanaikintiO serialą žiūri(t)? :)
Žiūriu, beabejo, labai laukiu naujo sezono, mat serialas, kaip retai būna - ne ką ne prastesnis už knygas :)
Panaikinti