2011 m. gegužės 29 d., sekmadienis

Silmariljonas ir Magas



J. R. R. Tokien knygą "Silmariljonas" (The Silmarillion; Alma Littera; 2009; ISBN 978-9955-38-408-3; psl 480) teko skaityti originalo kalba, kas gali pasirodyti nelengva, mat ji parašyta senesne anglų kalba, su visomis žaviomis įmantrybėmis. Lietuvišką versiją pasakaityt paėmiau, mat vertėjas tas pats asmuo, kuris gan atsainiai išvertė "Hurino Vaikus", tad norėjau patikrinti. Kai jau perskaičiau, kas pripažystu - užtruko ilgai (paaiškinsiu kodėl), supratau, kad tai ne vertimo kaltė. Tai sakinių sandara. Taškas mėgsta įsiterpti net ir viduryj sakinio, kur pradinę klasę baigęs asmuo dėtų kablelį ir net nedvejotų, o jei jau norisi trumpesnių sakinių - rask tinkamesnę vietą tam ilgam suskaldyti. Kitose vietose panaudoti netinkami žodžiai, kurie priverčia sakinį paskaityti du sykius, kad įsitikintum - nenusišnekėta čia, tik šiaip... Tad dabar ir nežinau kas kaltas - redaktoriai ar vertėjas? Be klaidų rašyt nemoku, nemoka ir daug autorių kurių knygas žinom ir mylim, tad tai redaktoriaus ir visų kitų tikrinančiųjų darbas, bent taip suprantu, padaryti, kad knyga būtų suprantama skaitant vienu kartu?
Tiesa, nesakau, kad knyga neįskaitoma. Sakau tik, kad akį vietomis rėžia.
Na, o skaitėsi lėtai mat pusė knygos labai jau detaliai pasakoja apie visokius kalnus, upes, slėnius ir medžius. Geografija man prie širdies niekad nebuvo, tad kai antrą pusę knygos perskaičiau per dvi dienas - pirmąją tempiau ar tik ne savaitę-dvi? Neįdomu man kur ten koks slėnis slepiasi ir kokios upės jį skalauja, nieko negaliu padaryt. Bet štai antroji dalis, na, gal kiek tolėliau, kažkur ties Lučiena ir Hurinu - štai ten prasideda visokiausios įdomybės, tad skaityt tikrai verta.
Niekad savęs nepriskyriau prie Tolkieno gerbėjų. Bet niekad jo ir nepeikiau. Neketinu keisti įpročio, bet vis vien pasakysiu, kad Silmariljonas geras daugiau savo kaip klijų vaidmeniu, mat po jo jau tikrai aišku kas ir kaip ten vėliau vyko.
Na o dabar pasiėmiau skaityti antrą Michael Scott "Alchemiko" dalį "Magas" (čia iš serijos "Nemirtingojo Nikolo Flamelio paslaptys" - šį vardą turbūt žinot iš Hario Poterio laikų, "Išminties akmens" knygos). Nieko daug nesitikiu, bet ei? Kodėl gi nesužinojus tai kas ten toliau vyksta? Mat pirmą skaičiau seniai, nesužavėjo. Pačią knygą atidaviau puseserei, 11 metų mergaitei kuri tikiuosi užsikrės šiuo popieriniu virusu. Pripažystu, truputuką gaila knygos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą