knygos apžvalga | Radu Florescu ir Raymond T. McNally "Dracula, Prince of Many Faces: His life and his Time"

Autoriai: Radu Florescu, Raymond T. McNally
Pavadinimas: Dracula, Prince of Many Faces: His Life and His Time
Serija: -
Žanras: Istorija; Drakula
Psl.: 261
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Ieškau naujų istorinių, negrožinių knygų apie Drakulą. Parekomendavo man Radu Florescu ir Raymond T. McNally knygą "Dracula, Prince of Many Faces", kurią sunkiai, bet perskaičiau. Manau mano paieškų pradžiai visai nebloga.

Apie Knygą: Labai detali knyga apie Drakulą, karvedį kovojusį prieš Osmanų Imperiją, net kai kovojo vienas. Apie jo šeimą, tėvus, Drakulesčių vardą. Apie tai, kas prisidėjo prie jo asmenybės formavimo ir padarė jį tokiu, kokiu jis buvo iki pat mirties, iki buvo paverstas legenda, o tada, Bram Stoker'io - vampyru.

Mano Nuomonė: Aš šiek tiek per daug tingiu gilintis į tas istorijos vietas, kurios man pasirodė abejotinos, tad viliuosi, jog daugiau apie jas atskleis knygos kurias skaitysiu vėliau. Šiaip jau, bendrai imant, buvo labai įdomu, pasakota labai detaliai ir kartais net per daug plačiai, mat vienu momentu jau buvo užknisę skaityti apie Medičius ar ką ten tokius. Bet buvo tokių detalių, apie kurias visiškai nieko nežinojau, o sužinoti buvo labai verta.

Manau, jei dar tik pradedate savo kelionę su Drakula, tai šios knygos dar neskubėkit imti. Atsidžiaukit grožine ir istorine literatūra, pažiūrėkit dokumentinių filmų. Šiai duodu 5/5, nes tikrai įdomi, bet rimtai, kaip vienos pirmųjų negalėčiau rekomenduoti.

drakulos apžvalga | Dracula | 2020 BBC One

Labai laukiau šio BBC One, 2020 Drakulos kūrinio, jau vien dėl to, kad jis buvo sutvertas BBC Sherlock'o kūrėjų, Mark Gatiss ir Steven Moffat.

Aktoriai pasirinkti tiesiog nuostabiai. Kiekvienas savo darbą atliko absoliučiai idealiai. Bet visus absoliučiai nustelbė Claes Bang vaidinęs princą Drakulą, tobulai perteikęs tą patrauklaus žvėries asmenybę, kiekvienu judesiu, gestu, veido išraiškomis, balso tonu. Apie geresnį aktorių negalėčiau nė pasvajoti.

Kad jau serialas yra iš trijų filmo ilgio dalių, manau trumpai aptarsiu kiekvieną seriją, su trupučiu apžvalgos ir savo nuomonės, kaip darau su knygomis:

1. "The Rules of the Beast" - Žvėries Taisyklės:

Džonatanas Harkeris iškviečiamas į Transilvaniją, padėti Grafui Drakulai susitvarkyti popierius kelionei į ir gyvenimą Anglijoje. Bet tuo Harkerio viešnagė pas Drakulą nesibaigia, mat ekscentriškas grafas turėjo daugiau planų. Jis nė nepastebi, kaip ima prarasti protą šioje baisioje, kalėjimu tapusioje pilyje, pilnoje klyksmų ir nė gyvos dvasios...

Paraleliai šiai istorijai mes stebime Harkerį, pasakojantį ją vienuolei vienuolyne, kuriame jį slaugė. Moteris, panašu, ne tik tiki jo neįmanoma istorija, bet dar ir norėtų žinoti daugiau, nei jis geba atpasakoti. Ar tikrai Harkeriui, tokiai puikiai paties Velnio Nuotakai pavyko pasprukti? Gal būt jis buvo paleistas? Bet kuriuo atveju, kodėl visa tai įvyko ir kur gi dabar tas velnias, Drakula?... Ir kaip jis šį jauną vyriškį pavertė tokiu išsekintu kevalu?

Mano Nuomonė: Gaivus, šviežias oras. Drakula nori suprasti kodėl jis yra toks, koks yra, nemirtingas, vampyras. Tad imasi eksperimentuoti su žmonėmis. Jo paties žodžiais jis bando veistis. Ir, kad jau nežino, kaip perduoti savo nemirtingumo dovaną, Harkeris irgi tiks į tą haremą jo vadinamųjų Nuotakų. Tokia nauja aliuzija (ne visiškai nauja, bet paprastai grožinėje medijoje - negvildenama) į idėją, klausimą: kaip visgi perduodama kraujo liga, vampyrizmas?

Dar gi, visa Drakulos atliekama manipuliacija atrodo daugų daugiausia, kaip paprasčiausia valios išraiška. Valios žmogaus, buvusio karvedžio, įpratusio į priekį vesti armijas, valdyti šalį. T.y. be tų proto praradimų, kuriuos Harkeris vis patiria, panašu jog Drakulai nereikia antgamtinių galių, kad priverstų žmones daryti tai, ką jis nori, kad jie darytų.

2. "Blood Vessel" - Kraujo Laivas:

Grafas Drakula sėda į žymiąją Demetrą ir leidžiasi į kelionę Anglijos krantų link. Atsargiai susidaręs savo keleivių meniu iš protingų, gudrių, turtingų ar bent jau įdomių, jis prisėda papasakoti savo genialaus plano vienuolei Agatai Van Helsing. Apie tai, kaip įviliojo šiuos žmones į laivą, kaip žudė tiesiog atvirai ir nebuvo sučiuptas, kaip saldžiai išsisuko nuo kaltinimų... Bei pasiekė Angliją.

Mano Nuomonė: Agatos Kristi ir Šerloko verta serija, pilna intrigų, paslapčių ir nenuspėjamų posūkių. Tai bene įdomiausia serija iš trijų. Bet man visada patiko istorija apie tai, kaip Drakula įplukdė Demetrą be gyvos dvasios ant jos.

3. "The Dark Compass" - Tamsusis Kompasas:

Naujas pasaulis pilnas stebuklų ir Grafas Drakula skuba jų visų išmokti. Nuo wi-fi, iki vakarėlių, nuo advokatų iki sutikimo davimo. Čia - viskas gali būti pristatyta į namus ir visada rasi, kas gins ir saugos tavo interesus, kad ir kokie jie būtų. Žmonėms neberūpi dievai ir prietarai. Jie nori linksmintis, jie ištroškę gyvenimo. Panašu jog Grafas Drakula pagaliau vėl turi solidų šansą rasti sau tobulą nuotaką. Nuotaką, kuri nebijos amžino gyvenimo.

"I always knew future would bring wonders. I did not know it would make them ordinary."

Mano Nuomonė: Ši serija vienu metu ir geriausia ir blogiausia. Visada svajojau pamatyti Drakulą marškinėliuose, su išmaniuoju telefonu rankose ir tą gavau. Bet panašu jog gavęs viską, kad pagaliau galėtų labai rimtai gyventi, informaciją, prieigą prie jos, žmones, Drakula ėmė ir persigalvojo. Tiksliau, sesuo Agata, persikėlus kraujyje per visus tuos amžius, apsuko tą idėją apie tokį gilų troškimą gyventi, kad nenumiršti ir pavertė jį tokia baisia baime mirti, kad nenumiršti. Ko pasekoje gavom tą pačią pabaigą, kur Drakula, net supratęs, kad niekas negali jo nužudyti, jokie prietarai ir jokios taisyklės, pasirenka pasidavimo kelią.

Bet ar jis tikrai mirė dar galima būtų pagalvoti. Tiesiogiai to nematome, jokių pelenų ar kažko mums kaip ir neparodo. IMDB irgi nėra pabaigos datos šiam serialui. Tad gal Moffat ir Gatiss visgi padarys mums gerą ir duos daugiau?... Belieka viltis.

Labai noriu grįžti prie savo tų bene ištakų, kai svaigau čia jums apie Drakulą. Tad kartais vis parašysiu truputį ir apie kitus, nebūtinai knygiškus su Drakula susijusius dalykus. Tuos kur jau visai su knygom nesusiję turbūt rašysiu į asmeninį blogą [Ego Noctis]. O jei norit visko po vienu stogu, galit paremti mane Patreon paskyroje.

knygos apžvalga | Scott Andrew Selby ir Greg Campbell "Flawless" | Tikri Nusikaltimai, Heistas

Autoriai: Scott Andrew Selby, Greg Campbell
Pavadinimas: Flawless: Inside the Largest Diamond Heist in History
Serija: -
Žanras: Negrožinė; Tikri Nusikaltimai
Psl.: 336
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Labai mėgstu geras heistų istorijas, tikras ir fikcines vienodai. Scott Andrew Selby ir Greg Campbell knyga "Flawless: Inside the Largest Diamond Heist in History" tikrai tad neblogai suėjo.

Apie Knygą: Mėnesiai sunkaus darbo, planavimo, pasiruošimo, po kurių grupė vagių įsilaužė į neišlaužiamą seifą deimantų širdyje, Antverpene, Belgijoje, ir išėjo su 108 milijonų dolerių vertės grobiu. Vien tam, kad būtų sugauti dėl maišiuko šiukšlių iš namų...

Mano Nuomonė: Jei patinka tokie filmai, kaip Ocean's 12, tai čia planavimas vyko labai panašiai, tik, be Holivudo magijos - užtruko vyrukai ilgiau. Pilna labai įdomių detalių ir įtampos, pavyks ten jiems ar nepavyks. Net keista, kad čia nėra grožinė literatūra, jog vyrukai rimtai sugebėjo prašluoti tokį seifą ir dar taip sėkmingai.

Tikrai nebloga knyga. 5/5 gal ir neverta, bet neturiu už ką atimti, tai negaila.

[IG]

promo | Baltojo Zuikio Užgimimas

Baltojo Zuikio, kuriam lemta sukelti perversmą ir nuversti visą Stebuklų Šalies monarchiją, užgimimas. Kylant Zuikio žvaigždynui, fėjų rate, Boobun atsivėrė trečioji akis, leidusi jam matyti takus kitaip nematomus, neregimus. Jais jis rado Alisą ir atsivedė ją į pat visos magijos širdį...

Redbubble ][ Patreon

(dėl reklamos, promo/ads, peržiūrėkite puslapius aukščiau)

Nežinau, kaip tęsti, tad tiesiog tęsiu...

Negaliu apsakyti keistumo. Negaliu apsakyti skausmo.

Bet negaliu ir tiesiog sėdėt čia, nutirpęs nuo pertekliaus jausmų.

Tai tęsiu tai, ką dariau, kaip dariau. Darbą, hobius. Su viltimi, kad kažkaip visa tai praeis. Su viltimi, kad nustosiu žiūrėt to kambario link, kankinamas to bjauraus jausmo, jog žmogus, tėvas, kuris buvo ten visus trisdešimt mano gyvenimo metų - nebegrįš. Ir, kad dabar, man reikia pasirūpinti namais ir šeima, tad sustoti tiesiog negaliu. Nei dėl jo, nei dėl savęs, nei dėl tų mūsų, kurie esame gyvi ir privalome kažkaip tęsti.

Jeigu esate tėvas ar motina, jūsų didžiulė pareiga dabar pat yra susitvarkyti sveikatą. Nueikit pas gydytojus dėl to skausmo, dėl to drebulio, dėl to blogo jausmo. Meskit rūkyti, tapkit saikingesni, mankštinkitės. Nes tokio skausmo nelinkėčiau priešams, tad rūpinkitės, kad jūsų  vaikai jo dar ilgai, ilgai nepatirtų. Sveikata ir gyvybė yra be galo trapūs. Ir viskas ką galime padaryti, tai stengtis šiandien pragyventi taip, kad pamatytumėm rytojų ir savom kojom apeitumėm namus.

Nes, dabar vis lenda į galvą mintys. O jeigu būčiau jį stūmęs pas gydytojus dėl to skrandžio skausmo. Jeigu jis būtų stūmęs gydytojus padaryti daugiau testų dėl to skausmo šone. Jeigu gydytojai būtų atlikę savo pareigą ir juo pasirūpinę, o ne nurašę kiekvieną reiškinį prie antro tipo diabeto...

Net kvėpuoti sunku rašant, tad daugiau apie tai neberašysiu. Privalau eiti toliau, kad ir kaip nenoriu, kad ir kaip baisiai skauda ir dėl to skausmo - pikta.

Amžiną tau atilsį, tėti.

Mirė mano tėvas

Vakar ryte sulaukėme skambučio iš ligoninės, jog mirė tėvas. Mus patikino, jog prieš mirtį jis nurimo ir nebejautė to neįmanomo vėžio skausmo.

Oficiali diagnozė - išsekimas nuo vėžio ir piktybinio naviko.

Mano širdis kraujuoja, o po kojomis nėra jokio tvirto pagrindo. Gyvenimas atrodo tiesiog neįmanomas.

Šiandien šarvojimas, rytoj jau palaidosime.
Jeigu kas kartais turit išgalių padėti su laidojimo išlaidomis, būtumėme be galo dėkingi:
Fundraiseris
paypal.me/soukyanjrv

arba susisiekit soukyan.jrv@gmail.com

Tėvo trumpa vėžio istorija

Nekentinau čia rašyti šitos istorijos, bet manau reikėtų paaiškinti, kodėl kurį laiką įrašai gali būti sporatiški ir panašesni į senus laikus, kai skaičiau bet kada, o ne struktūriškai. Čia - pirmas įrašas. Tolesnis yra čia: Tėvo vėžio įrašai | 1

Tėvas ant gyvybės palaikymo. Jis - tebekalba, bet jau ne itin aiškiai ir su menku kontekstu. Vėžys plinta ir jį dar gyvą ėda. Dabar tik viliuosi, meldžiuosi, kad jis ant pakankamai gerų medikamentų, kad nebejaustų to ilgus mėnesius kankinusio skausmo, kurį mūsų Elektrėnų medikai absoliučiai ignoravo.

Jis jau senokai blogai jautėsi ir nuo metų pradžios, jei ne ankščiau, pamažu ta jo ir taip jau trapi sveikata ėmė blogėti. Bet mūsų ligoninė čia neverta tų žmonių kuriuos "gydo" kojų nagų nuokarpų. Situacijai pasibaigus rašysiu skundus visur kur galėsiu, nes:

Buvo ne vienas atvejis, kai jie rasdavo kraujo kur kraujo būti neturėdavo. Jis nuolat skundėsi skausmais, ypač skrandžio, žarnyno. Nuolatiniu kosuliu. Tad jie tikrai žinojo, jog jam - blogai. Bet pažiūrėdavo, įvertindavo šį vyrą su viršsvoriu ir II tipo diabetu ir tiesiog numodavo ranka. Geriausia, ką kas buvo padarę, tai vaistus pakeitė. Nuo vienų buvo geriau, nuo kitų blogiau, bet nuolat išrašomi vaistai kepenų, skrandžio, žarnyno ir pan veikloms palaikyti... Nežinau, į gydymą man tai nepanašu. O kai jau prispausdavom, kad darykit ką nors, žiūrėk ima ir pasikeičia jo šeimos gydytoja. T.y. ana, supratusi, jog čia per daug darbo, mesdavo, perduodavo kitai.

Birželio 18d pabudau nuo svetimo balso savo namuose: mama iškvietė greitąją pagalbą. Atvyko kažkokia pikta ir nepasiruošusi boba, kuri pamatavusi spaudimą, paklausiusi plaučių, pamatavusi temperatūrą ir kitus tokius niekus, numojo ranka į mūsų trijų aiškinimus, kad jis jau trečias mėnuo skundžiasi skausmu ir nebegali kentėti. Dar gi, akiplėšiškai drįso leptelėti "tai ko taip ilgai laukėte??" TARSI MES SĖDĖJOM RANKAS SUSIDĖJĘ. Kvietėm greitąją taip dažnai, girdėjom tokias skirtingas istorijas apie tai ar galima ateiti patiems, ar būtina kviestis greitutę, ir mus ant tiek visur patikrinę tuos "vitals" (nežinau, kaip lietuviškai, nebeatsimenu žodžio), visiškai ignoruodavo bet kokius skundus dėl skausmo. Čia suleido vaistų, ten paskyrė geriamų ir eikit namo.

Kai galiausiai, po gal valandos vis labiau verdančių pokalbių su šita moteriške išprašėm, kad paimtų jį į ligoninę, ji dar ir piktai atrėžė, kad ji tai jo nepakels, tad padėkit jam nulipti iš antro aukšto į greitąją. T.y. nebuvo absoliučiai jokio pasiruošimo, šita moteris atvyko tik įprastinei vizitacijai, pasakyti, kad jam nieko nėra. Nes mes gi išsigalvojam skausmus, kurių kraujo spaudimas tikrai nerodo! Ar jau pradedat jausti mano pyktį?

Po kokios valandos, jei ne daugiau, sėdint priimamajame, kol seselės ir kitas personalas stebi cirką ir buriuojasi apie kavos aparatą, tėvas pradeda mėlynuoti ir alpti. Mama ima klykti. Va tada atsiranda lova su ratukais, į kurią ir vėl mes jį keliam, o jis prarasdinėja sąmonę.

Praeina dienos. Jis mums skambino kas diena, tad puikiai galėjom sekti slystantį žmogaus protą. Pradžioj paprašydavo ko nors vėsaus gerti, vandens, mineralinio, bei drabužių. Seselės, slaugės, visos mums aiškina, kad jis kalba, juokiasi, kad jam viskas gerai. Viena iš sanitarių-slaugių drįsta jį aprėkti, jog guli čia už mokesčių mokėtojų pinigus, mat jis, netyčia pasukęs ranką, ištempė iš vietos kateterį ir matyt jai labai sutrukdė, kava atšals. Po to atsiprašė, bet ponios nei vardo nei veido aš tikrai nepamiršau ir jei tėvas atleido, nebūtinai reiškia, kad ir aš turiu dovanot. Gydytojų informacija maždaug tokia: jam blogai, bet viskas gerai. T.y.: skrandis virsta koše, bet viskas gerai. Viename plautyje gausiai kaupiasi skystis, bet viskas gerai. Keistai kalba? Hm, nu ne, viskas gerai!

Niekas labai ilgais laiko tarpais nepildo medicininės bylos internete, kuri mums vienintelė suteiktų kokios nors tyrimų informacijos, mat jei skambinam kas dien - nekelia ragelio, kalba piktai, arba seka tas pačias pasakas, kur viskas gerai, bet blogai. Kaip Černobylio serialas: not terrible, but not great.

Vieną dieną paskambinę sužinome, jog jį ir vėl perdavė kitai gydytojai. Ši nusako situacija kiek plačiau, pareiškia, kad jei taip norit į Vilnių, tai imkit ir vežkitės, bet matyt supratusi savo toną, dar patikslina, kad neatlikti visi tyrimai, o, kad vežti į Vilnių, jų reikėtų, tad gavę rezultatus jau tikrai žiūrės.

29 dieną tėvas paskambina, labai aiškiai paprašo paskambinti kelioms jo giminaitėms ir patikinti jas, kad jam viskas gerai, tada atnešti jam drabužių pamainą (paprašė mažesnių marškinėlių, nes numetė apie 30 kilogramų kūno svorio), nes jį veš į Vilnių, operuoti. Po 11 dienų jo skambučių ir keistos kalbos, mes stengėmės nepanikuoti. Surinkome ko prašė, nunešėm, išmeldėm iš sanitarių atnešti jo senus drabužius išplauti, nes tai yra darbas kurio reikia melsti atlikti ir išėjom namo laukti. Dėl covid-19 - lankytojai neįleidžiami.

30 dieną pagaliau atnaujinama jo elektroninė medicininė byla ir rimtai sakau, rezultatai man netilpo į vieną ekrano lapą. Prie to esama prierašo, kad atliktas dar vienas covid tyrimas (pirmas buvo atliktas 18 dieną). Kas reiškė, jog taip, jį veš į Vilnių.

Liepos 1 dieną mums paskambina seselė ir su skuba balse liepia atnešti jam drabužių, jis vežamas į Santarų kliniką. Bėgam su drabužiais. Mums pagaliau numetami du maišai skalbinių, kurie permirkę taip, kad galėjom išgręžti ten vietoje. Tada keliam tėvą į greitąją. Keturiese, mat jis ėmė alpti ir suklupęs nebegalėjo atsikelti.

Nuo tos dienos iki šiandien (Liepos 3d) jis mums paskambina ryte ir paprašo jam atvežti šalto limonado. Tai nėra sąmoningas prašymas. Žmogaus ten jau nebėra, su mumis kalba inercijos varomas likutis. Mes jo gražiai pasiteiraujame kur jis paguldytas, kokia palata, kad galėtumėme tai užrašyti ant maišelio, kurį gal ir galėtumėme perduoti per personalą, kas leidžiama. Jis, rimto vaiko balsu visada atsako: gerai, aš sužinosiu ir tau perskambinsiu. Žinoma, jis neperskambina ir greičiausia nė nebepamena pokalbio.

Elektroninė kortelė dar nėra papildyta, bet šiandien pavyko susisiekti su gydytojais: jo kūne sparčiai plinta metastazė ir ne, nieko gerti mes jam tikrai negalime atvežti, jis ant gyvybės palaikymo, vaistų ir jie deda visas pastangas, kad jam padėtų, ar bent duotų daugiau laiko.

Elektrėnai tėvą atidavė Santaroms po gydytojos pakeitimo ir po to, kai jis 5 dienas viską, ką suvalgydavo - atpildavo. Niekas nenorėjo gydyti, bet gėdos irgi prisibijojo. Ir aš jiems pažadu, jog apie tai, su vardais, pasakosiu visiems, kas netingės klausytis. Taip, čia yra gerų medikų, bet jų, per visą struktūrą čia gal trys.

Nors jau senokai tempiu šitą naštą, bet dabar ji dar sunkiau atsirėmė man į pečius. Pasirūpinti turiu ne tik namais, bet ir mama, bei seserimi. Tad jei kas galit kuo nors padėti, būkite tikri, tos pagalbos šiuo metu labai reikia.

Ir, prašau, palinkėkit jam ko nors gero. Kad nebeskaudėtų, kad mintys būtų tik geros, kad nebijotų.

Mano sieloj skausmas vaiko, kurio tėvas miršta ir jis nieko negali dėl to padaryti, ir nieko daugiau.

knygos apžvalga | Michael Gerber "Barry Trotter and the Unauthorized Parody" | Barry Trotter 1

Autoriai: Michael Gerber
Pavadinimas: Barry Trotter and the Unauthorized Parody
Serija: Barry Trotter 1
Žanras: Parodija; Humoras
Psl.: 176
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Nors Michael Gerber knyga "Barry Trotter and the Unauthorized Parody" ir nėra gera, su visu tuo mėšlu, kurį dabar ir jau senokai skleidžia JKR (kas liečia tiek jos knygas, tiek žmones), ji beveik tikėtina.

Apie Knygą: Valdovas Durnius (the Dork Lord) vėl rezga intrigas ir šį kart jam tikrai gali pasisekti. Sumetęs, kad žmonės darosi pernelyg gudrūs ir protingi jo pinklėms, jis pagrobia Bario Troterio autorę (tą, kurią žinome mes) ir priverčia ją toliau rašyti knygų seriją. Iš kurių jis kurs filmus! Kiekvienas bus pasvertas ir apgalvotas, pilnas marketingo triukų ir kvailinančių scenarijų, ko pasekoje žiūrovai atbuks ir Valdovas Durnius juos visus pavergs! Baris Troteris privalo jį sustabdyti, kam pirmiausia reikia rasti autorę...

Mano Nuomonė: Knygos istorija skaitosi, kaip magijos ir burtų pasaulio tema parašytas Saints Row DLC (kaip ten tas kalėdinis, pvz). Tiesiog sunku suvokti bajerius ir tai, kaip labai jie nelimpa. Bet pati knyga parašyta gerai, skaitosi lengvai, nesudėtinga sekti įvykius. Tai jei gundotės paskaityti, pirmiausia tik pasverkit, kokį humorą mėgstat.

Čia toks "Pačio Baisiausio Filmo" lygio, su skylėmis smegeninėje ir pan. tipo humoras. Neleiskit niekam ant jūsų stumti, jei tokį humorą mėgstat, gi kiekvienam savo, dėl skonio nesiginčijama. Aš tuo tarpu duodu 3/5, nes man, šiaip jau, nelabai suėjo.