Starr gyvenimas ir taip buvo gan sudėtingas. Ji lankė gerą, kaip supratau, privačią mokyklą, kur be jos buvo gal tik dar vienas ar du juodaodžiai. To pasekoje, ji jautė spaudimą elgtis, kaip balti vaikai, kad nepasirodytų juoduke iš kaimynystės. Namuose, tuo tarpu, visa tai reikėdavo tuoj pat nusipurtyti, kad savo juodaodžiams draugams nepasirodytų pernelyg užrietusi nosį, ar norinti būti baltąja. O kur dar ir šiaip paaugliškos problemos. Vieną vakarą, ar greičiau jau, per vieną nelemtą vakarą, visos šitos problemos virsta dulkėmis, mat jos gyvenimas, visos bendruomenės gyvenimas, sugriūva, kai prieš jos akis šaltakraujiškai sušaudomas jos vaikystės draugas Khaleel. Policininkas, sustabdęs juos be jokios rimtos priežasties, ėmė irzti dėl kiekvieno menkniekio, ištempė Khaleel iš automobilio, ir kai jis pasilenkė paklausti išsigandusios Starr ar jai viskas gerai - paleido daugybę šūvių į vaikino nugarą.
"Gangsteris", "nusikaltėlis", "narkotikų dyleris" - skamba nauji Khaleel epitetai. Net, atrodo, simpatingiausi žmonės labiau gaili prieš kamerą verkšlenančio policininko tėvo, mat jo sūnus išgyvena tokius baisius išpuolius už "padarytą klaidą". Juk ei, Khaleel tikrai buvo dyleris, tai koks skirtumas, vis tiek būtų miręs, vienu gangbangeriu mažiau. Bet Starr žino tiesą ir pamažu, stumiama pykčio, neteisybės, bei tokių pozityvių dalykų, kaip šeimos palaikymas, bendruomenės vieningumas, ji išdrįsta prabilti, net grasinama ir nurašoma tokių, atrodo saugoti ir gerbti prisiekusių asmenų, kaip pareigūnai, ar geriausi draugai. Prasideda protestų, virtusių riaušėmis, virtusių karo zona istorija.
Negaliu apsakyti, kokia ši knyga įdomi ir svarbi. Kartais net pamiršdavau, jog skaitau grožinę literatūrą, mat užtektų pakeisti pavadinimą, vardą, ir jau žiūrėk, matei apie tai reportažų tikrovėje. Pasaulis yra baisi vieta, ir man belieka tikėtis, kad kam nors ši knyga atvers akis. Duodu 10/10, buvo nuostabu.
