knygos apžvalga | Angie Thomas "On The Come Up"

Autorius: Angie Thomas
Pavadinimas: On The Come Up
Serija: -
Žanras: Jaunimo, Contemporary
Psl.: 464
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Jei pamenat, o gal ir patys skaitėt, tai man labai patiko ir Angie Thomas knyga "The Hate U Give". Šita gi nei kiek ne prastesnė, o gal net ir dar geresnė. Joje, sakyčiau, kiek daugiau pozityvumo, o ir tema, nors ir tokia pati, pateikta iš šiek tiek kitokio standarto pusės.

Apie Knygą: Bri gyvenime jau atkentė daugiau, nei dauguma jos amžiaus žmonių. Jos tėtį - nušovė, jos mama - vos sugebėjo atsilaikyti prieš narkotikų liūną, į kurį buvo pakliuvusi gedėdama vyro. Jos brolis, net ir su diplomu, dirba picerijoje ir jie visi vos galą su galu suduria. Bri didžiausia svajonė yra tapti garsia repere, koks buvo jos tėtis, ir tada ištraukti savo šeimą iš skurdo. Bet kelias į sėkmę retai būna rožėm klotas. Bri mokykloje, kad ir kokioje progresyvioje, su vien sveiku maistu ir panašiai, sustiprinta apsauga, bei net patys mokytojai, vis vien išskiria ne baltuosius vaikus ir juos tiek griežčiau stebi, tiek ir griežčiau baudžia. Ir štai vieną dieną atėjo Bri eilė. Matote, kad palengvintų savo mamos ir brolio naštą, Bri dienpinigių prasimano pardavinėdama saldainius mokykloje. Kas šiaip jau nėra leistina, bet ei, juk tai tik saldainiai. Bet iš jų kilęs skandalas rasizmo niokojamoje šalyje, miestelyje, greit praaugo snikers batonėlį.

Mano Nuomonė: Žinot, kas man labiausia čia patinka? Susidaro vaizdas, jog mūsų visų mamas geriausia pažįsta kitų rasių autoriai. Mat jei paskaitysit amerkiečių, baltųjų jaunimo knygas, tai ten tėvai atitinka klišę, arba labai kontroliuoja, arba yra besąlygiškai supratingi. Ir dažniausia knygose jų praktiškai nėra, net, kai jų vaikas galai žino kur valkiojasi ir į galai žino kokias bėdas papuola. Čia gi buvo stipri, supratinga mama, kuri atidavė viską, kad padėtų savo vaikams. Bet tai nereiškė, jog ji skaito jų mintis, iš kart supranta jų norus, ar nekelia dvigubų standartų. Visa tai buvo pasiekta su meile, išsikalbant, kaip žmonėms. Ir šiaip jau, knyga pasakoja apie realų nepriteklių, realias baimes, realias aukas. Viskas taip gerai ir stipriai aprašoma, su pašalinėmis istorijų linijomis, herojais ir jų evoliucija, jog knygą tikrai dėsiu prie mėgstamiausių. Nebuvo jokio spaudimo, jokių tų tokių eilučių, kur perskaitai ir iš kito herojaus atsakymo, žinai, jog pokalbis buvo rašytas būtent tam, kad jie galėtų tai pasakyti.

Kokybiškas skaitalas, kurį tikrai labai, labai rekomenduoju, ypač jei mėgstate repą ar/ir hip-hopą. Jau seniai neskaičiau tokios geros contemporary knygos. 5/5.

Įvairovė: Angie Thomas - The Hate U Give

Eina sau. Ne bet rimtai. Kur šita knyga buvo ankščiau? Kodėl mums jos niekas neišverčia? Angie Thomas knyga "The Hate U Give" (ISBN 1406372153; 438p.; Goodreads) patenka į mano šių metų geriausių knygų topą. Tai tikrai geriausia contemporary tipo knyga kokią iš vis kada nors skaičiau. Damn, kaip gerai būtų dar viena tokia, bet kas gali jai prilygti?

Starr gyvenimas ir taip buvo gan sudėtingas. Ji lankė gerą, kaip supratau, privačią mokyklą, kur be jos buvo gal tik dar vienas ar du juodaodžiai. To pasekoje, ji jautė spaudimą elgtis, kaip balti vaikai, kad nepasirodytų juoduke iš kaimynystės. Namuose, tuo tarpu, visa tai reikėdavo tuoj pat nusipurtyti, kad savo juodaodžiams draugams nepasirodytų pernelyg užrietusi nosį, ar norinti būti baltąja. O kur dar ir šiaip paaugliškos problemos. Vieną vakarą, ar greičiau jau, per vieną nelemtą vakarą, visos šitos problemos virsta dulkėmis, mat jos gyvenimas, visos bendruomenės gyvenimas, sugriūva, kai prieš jos akis šaltakraujiškai sušaudomas jos vaikystės draugas Khaleel. Policininkas, sustabdęs juos be jokios rimtos priežasties, ėmė irzti dėl kiekvieno menkniekio, ištempė Khaleel iš automobilio, ir kai jis pasilenkė paklausti išsigandusios Starr ar jai viskas gerai - paleido daugybę šūvių į vaikino nugarą.

"Gangsteris", "nusikaltėlis", "narkotikų dyleris" - skamba nauji Khaleel epitetai. Net, atrodo, simpatingiausi žmonės labiau gaili prieš kamerą verkšlenančio policininko tėvo, mat jo sūnus išgyvena tokius baisius išpuolius už "padarytą klaidą". Juk ei, Khaleel tikrai buvo dyleris, tai koks skirtumas, vis tiek būtų miręs, vienu gangbangeriu mažiau. Bet Starr žino tiesą ir pamažu, stumiama pykčio, neteisybės, bei tokių pozityvių dalykų, kaip šeimos palaikymas, bendruomenės vieningumas, ji išdrįsta prabilti, net grasinama ir nurašoma tokių, atrodo saugoti ir gerbti prisiekusių asmenų, kaip pareigūnai, ar geriausi draugai. Prasideda protestų, virtusių riaušėmis, virtusių karo zona istorija.

Negaliu apsakyti, kokia ši knyga įdomi ir svarbi. Kartais net pamiršdavau, jog skaitau grožinę literatūrą, mat užtektų pakeisti pavadinimą, vardą, ir jau žiūrėk, matei apie tai reportažų tikrovėje. Pasaulis yra baisi vieta, ir man belieka tikėtis, kad kam nors ši knyga atvers akis. Duodu 10/10, buvo nuostabu.

Penktadienis: Įvairovė

Kitų rasių žmonės. Norėčiau sakyti "kitų tautybių", bet tautybių, būdami maža šalis, knygose gauname daugiau, nei savų. Tad rasės.

Viena iš dažniausiai dabar matomų knygų yra Angie Thomas "The Hate U Give" T.H.U.G. - kas grubiai išsiverstų, kaip "nusikaltėlis". Skaityti jos neplanavau iki pradėjau žiūrėti YouTube apžvalgas. Nežinau, kiek joms įtakos turėjo pačių asmenų rasė, tautybė, ar gyvenamoji vieta (mat, pripažinkim, mūsų mentalitetas ir supratimas apie rasizmą gerokai skiriasi, nuo, tarkim, vakarietiško), bet gal būt galėsiu susidaryti geresnę perspektyvą, kai ir pats ją perskaitysiu, kitam Penktadieniui. Kol kas, pažiūrėkite patys:

Čia žmogus liko visiškai nesurpatęs, kuo šita knyga tokia jau ypatinga. Ji nuolatos kelia rasės klausimą: kodėl tiek neapykantos pareigūnams, jei mokoma, kad nėra ko nekęsti be reikalo, kuo čia dėta rasė, na tai kas, kad Starr draugą nušovė, dėl to, kad juodaodis, būtų tragedija, net jei jis nebūtų juodaodis! Pati idėja, jog baltus vyrukus, prievartautojus, šaulius, mokyklose žudančius vaikus, vis dar apklausia, kai toks pat juodaodis jau būtų negyvas - šitos merginos nepasiekė. 

iLivieforbooks entuziastingai pasakoja apie knygos balansą, poreikį prisitaikyti, kai gyveni prastoje kaimynystėje, esi tamsiaodė mergina, ir lankai gan gerą, beveik vien iš baltųjų sudarytą mokyklą. Kalbama ir apie ankščiau minėtą problemą: nušovė Starr draugą, tik čia, apžvalgininkė, pabrėžia kitą tiesos kampą. Kai nušaunamas juodaodis, pirmoji žinia, kurią gauname, būna: jis to nusipelnė, nes turbūt buvo toks, anoks, kitoks, blogas, prastas. Tad dabar jau matome, iš kur gali kilti neapykanta pareigūnams, kurie sudaro situacijas neleidžiančias žmonėms gedėti prarasto artimo žmogaus. 

Du pasauliai: juodųjų kaimynystė, ir baltųjų "kaimynystė" - mokykla. Ir, kai jau netyčia laikome herojus - ateiviais, ProblemsOfABookNerd mums pateikia trečia perspektyvą: meilę herojams, užmirštant rasę. Ji, žinoma, nepamiršta, jog ši knyga - apie svarbų judėjimą, apie #blacklivesmatter, ir taip toliau. Bet ji susitelkia į kitus dalykus ir galiausiai prieina prie klausimo, kuris kilo ir man: baltoji privilegija, white privilege. Ne visada supratau šių žodžių reikšmę, maniau, na juk, esu bedarbis, mano net ir tolimiausios giminės kažin ar iš vis matė kitos rasės žmogų, ką jau ten apie kažkokią vergovę kalbėti. Bet, dėka knygų, ir draugų tolimesniuose kraštuose, supratau jog taip, toks dalykas tikrai galimas. Jei darbo biržoje stovėsite jūs, ir, tarkim romas, čigonas, tai greičiausia į darbą priims jus, nepaisant visko. Jūs galite ramiai gyventi ir galvoti, kam čia reikia to Juodaodžių Istorijos Mėnesio, nes jums tokio nereikia, tad esate labai laimingi galėdami stebėtis. Tą patį ne kartą sakiau ir apie LGBT atstovus, bei heteroseksualius žmones - esate labai laimingi, galėdami bodėtis paradais, kai jūsų niekada nepersekiojo, ir nežudė, ir nežymėjo.  Visi trys atsiliepimai - labai svarbūs, net ir tas pirmasis. Neturiu nieko prieš čia minėtus žmones, o Penktadienį aptarsim ir pačią knygą. Jei kas nors ją dar paskaitysite - kviečiu pasimatyti virtualioje erdvėje, čia, ar jūsų bloge, ir pasidalinti mintimis.