Neseniai gavau lauktuvių porą Chloe Neill serijos "Chicagoland Vampires" knygų. Labai apsidžiaugiau, mat jos dar ir vokiečių kalba, kas tikrai labai padeda atgaivint prastėjančias žinias, ypač kai skaitiniai tokie lengvi, kaip šios knygos: Sukės Stekhaus serijos tipo, su į viešumą išėjusiais vampyrais, ir dėl to kilusiomis problemomis. Tad suskubau ir perskaičiau pirmąją "Some Girls Bite" arba "Frisch Gebissen" (Chicagoland Vampires 1; ISBN 0451226259; 341p.; Goodreads). Nors tai tikrai nėra kažkoks šedevras, bet jei skaityt lengvą, galvoje nieko rimto nepaliekančią knygą, tai visada geriau su vampyrais, nei be jų, ar ne?
Caroline Merit savo prakutusiai šeimai niekada netiko. Jie ta "jaunų pinigų" šeima (apie tai kalbėjau Girl With the Lower Back Tattoo aprašyme), kuri pagaliau užsidirbo, ir nori tai parodyti. Merit tai pernelyg nežavėjo, bet ji taikstėsi, iki viską galutinai sugadino tas lemtingas vakaras, kai ją užpuolė vampyras ir, kad išgyventų, ji pati turėjo būti pakeista. Jos šeimai tai buvo paskutinis lašas, tarsi ji būtų pati to prisiprašius, ko, žinoma, čia pasitaiko. Bet Caroline vampyre būti tikrai nenorėjo ir šis naujas poreikis išmokti ja būti - merginos nežavi.
Nuo šiol Merit priklauso blogos reputacijos vampyrų šeimai, tų vampyrų, kurie tebesimaitina žmonėmis. Jai ne tik, kad reikės prisiekti ištikimybę jų nepakenčiamam valdovui, bet dar ir išmokti kovoti, ginti jį ir jo namų reputaciją, kad ir kokia ji būtų, gerti kraują ir valdyti jo troškulį, ir dar daug visokių dalykų. Atrodo, jau ir taip sunku, tad keistų, su jos namais susijusių žudynių Merit jau tikrai nereikėjo.
Knyga man ir patiko, ir nepatiko. Nepatiko, nes, na, paprasčiau jau nebūna, kaip Shadowhunters serialas (knygos gal geresnės, neskaičiau, bet serialas - baisus). Bet ir patiko, nes paprasta, bet ei, tikrai būna blogiau, nei amžinai kažką kramtyti norintys vampyrai. Rimtai. Duodu 7/10, ir kibsiu į antrą.