knygos apžvalga | Mario Puzo "Omerta" | Mario Puzo's Mafia 4

Autoriai: Mario Puzo
Pavadinimas: Omerta
Serija: Mario Puzo's Mafia
Žanras: Nusikaltimai; Trileris
Psl.: 369
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Mario Puzo knyga "Omerta" yra ketvirta mafijos serijoje (bet ne Krikštatėvio serijoje) ir ji labai, labai skiriasi nuo prieš tai buvusių. Ši labiau tokia, tarsi tie masiškai prodiusuoti filmai apie suktus policininkus ir negailestingus mafiozus, kur turbūt dvylika nesistengdamas paminėčiau.

Apie Knygą: Dono mirtis sukėlė kataklizmą. Jo vaikai, įskaitant ir įvaikintą, pajunta spaudimą iš išorės, spaudimą, skirtą priversti juos rinktis: civilių gyvenimas, ar vieta mafijos šeimoje. Supami lyg maitėdų paukščių, policijos, kitų šeimų ir pan., jie, ar bent kai kurie iš jų, gaus išbandyti savo Tylos Priesaikos, Omerta, tvirtumą. Bėda tik ta, kad grandis tvirta tik tiek, kiek tvirtas silpniausias jos linkis...

Mano Nuomonė: Pirma pusė, na gal net kiek daugiau, buvo tikrai labai gera. Toks beveik naujas žaidimas ant senos mafijos lentos, kur veši korupcija ir į intrigas gali būti įtraukti kiti žaidėjai. Tačiau kuo toliau, tuo blogiau. Veikėjai - visiškai neišvystyti. Veiksmas - greitas, bet pilnas skylių istorijoje, kurios erzino savo akivaizdumu. Kažkas, mačiau, palygino šią knygą su Skubio Dū scenarijumi ir aš turiu su tuo sutikti...

Labai silpnas 3/5, daugiau iš pagarbos autoriui, nei knygai.

mafija | Mario Puzo "Krikštatėvis" | Mario Puzo Mafija 1

Autorius: Mario Puzo
Pavadinimas: Krikštatėvis / The Godfather
Serija: Mario Puzo Mafija 1
Žanras: Trileris, Nusikaltimai
Psl.: 448
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Šios knygos jau senokai rinko dulkes lentynoj. Bet aš dabar taip užsibrėžiau agresyviai prasivalyt tiek tas lentynas fiziškai, tiek ir perskaityt ką jose turiu, tai susiplanavau ir pasiėmiau. Supratau, kad neplanuotai tai taip ir niekad galiu neprieit, nes vis tai ta, tai ana gal...

Apie Knygą: Tai istorija apie Korleonių šeimą. Šeima, visgi, juk yra pati svarbiausia. Ypač tokia, kur gyvena po Omertos, Tylos Įstatymu. Ir nebūtinai jos nariai yra šeima krauju. Užtenka tik priimti Vitą Korleonį, kaip savo draugą, brolį, krikštatėvį. Priimti jo pagalbą, kai jos jums reikia, bei nepamiršti jo, kaip šeimos nario. Visi pasitinkami, kaip lygus, su pagarba, išskėstom rankom. Ir, kitą syk, palydimi į kapus tokių pačių besišypsančių veidų. Nes šeima iš tiesų yra svarbiausia. O ši istorija yra ir apie kerštą, kuris atrodo taip supintas, suregztas, jog pats Grafas Montekristas nepasigėdytų. Korleonių niekas nestumdys.

Mano Nuomonė: Knyga taip gerai parašyta, kad skaitai apie kelias šeimas, kelias kartas, bei netgi priešistores, o viskas pinasi taip idealiai, taip tvarkingai, kad tik jau visiškai užsimiršus galima pamesti siūlo galą. Buvo be galo įdomu. Iki pat galo, nors aiškiai matai kas nutiko, nors visi tau pasako, kodėl tai nutiko, tikros tiesos nesužinai, iki jie patys prabyla ir paaiškina kodėl tas ar anas buvo padaryta. O tada atrodo taip akivaizdu... Jau seniai knyga taip gerai nesiskaitė.

Gera knyga. Nereikėjo jai leist taip ilgai dulkėti, bet ei, geriau vėliau, nei niekad. Duodu 5/5 ir labai rekomenduoju trilerių mėgėjams.

Ne Grožinė | Phil Leonetti "Mafia Prince"

Autorius: Phil Leonetti
Pavadinimas: Mafia Prince
Serija: -
Žanras: Biografija, Tikri Nusikaltimai
Psl.: 328
Įvertinimai: 5/5 | Goodreads

Skaičiau šitą knygą du kartus, nes labai norėjau tikrai suprasti, kas joje įvyko. Tai labai graži istorija apie žmogaus asmeninę evoliuciją. Sugebėjimą praaugti gyvenimą, į kurį buvai gimęs.

Apie Knygą: Graži ir tamsi istorija apie dažnai romantizuojamą temą: mafijos šeimą. Mažasis Nikis Skarfo vadovavo Filio Mafijos Šeimai, La Cosa Nostra "Šitam mūsų reikalui" (This Thing of Ours). Jam vadovaujant su jais skaitėsi visi, mat visi jų bijojo. Buvę atvejų, kai įsibauginę vien veidų žmonės pasirinkdavo savižudybę, bijodami, jog jie atėjo jų žiauriai pribaigti. Jo sūnėnas, Pakvaišęs Filas Leonetis valdė Šeimą kaip jo dešinioji ranka, šventai paklusdamas taisyklėms. Bet kuo toliau, tuo labiau jis ėmė abejoti savo dėdės teisumu. Net geriausi vyrai mirdavo vien dėl to, kad jo dėdei pasirodė, kad jie per daug didžiavosi savo geru darbu. Ištikimybė ėmė nieko nebereikšti. Ir Filas nebuvo vienintelis, kuriam mirtinai įsiėdė bukas ir žiaurus bosas.

Mano Nuomonė: Mėgstu žmones, kurie moka pakilti aukščiau savo būties, tamsos, aklumo. Čia labai geras to pavyzdys. Leonetis gimė į mafijos šeimą, laikė tai viena tikra tiesa, pakluso jos taisyklėms. Bet smūgis po smūgio ir tas netikęs veidrodis ėmė skilt, ir jis pradėjo matyti tai, kas slypėjo už jo: augo jo sūnus, su juo jam nebuvo leista net į zoologijos sodą eiti, nes Šeimos vyrai turi rimtesnių reikalų. Jo dėdė užsakinėjo žudynes kairėn ir dešinėn, mirė begalės gerų, ištikimų vyrų, ir dėl ko? Dėl buko senio užgaidų. Tad jis griebė pirmą pasitaikiusį šansą pakeisti savo gyvenimą, bei padėti iš jo išlysti visiems tiems, kas irgi norėjo išeiti.

Gera knyga. Sveika pamatyti kitokią perspektyvą, iš vidaus. Čia ne Sopranai. Duodu 5/5, puiki knyga apie Šitą Mūsų Reikalą ir Šeimą.

A.C. Bextor - Empires and Kings

Kartais pasiimu knygas šiaip, nes jos ten, guli, akis bado. Kartais taip randu gan neblogų skaitinių. Deja, A.C. Bextor knyga "Empires and Kings" (Mafia 1; ASIN B01MZA0MS5; 322p.; Goodreads) nėra viena iš jų. Tai tik knyga apie rusų mafijozą, piešiamą, kaip monstrą, bet be gyvuliškų nesąmonių, dėl kurių greičiau tenka akis vartyt, nelabai ką jis ten ir nuveikė.

Knyga pasakojama iš dviejų perspektyvų. Pirmoji priklauso mūsų baisiajam Vladui Zaleskiui (Vlad Zaleski), rusų mafijos šeimos galvai, vienam galingiausių vyrų undergroundiniame pasaulyje. Prieš keletą metų jam buvo patikėta užduotis sunaikinti išdaviko šeimą. Ne laiku ir ne vietoje į kambarį įbėgo mergaitė, tik mažytis vaikas išsigandęs garsų. Jos tėvas buvo nužudytas prieš jos akis, o Vladas, kažin ko pastūmėtas, pasiėmė mergaitę su savimi, į savo šeimą. Kodėl? Kažin ar jis net pats tai žino. Gal būt jam pagailo vaiko, kas nėra labai tikėtina. Gal norėjo iš jos padaryti pavyzdį, pasilikti, kaip trofėjų, priminimą visiems, kas drįs jį išduoti - štai kas liko iš paskutinių bandžiusių, nieko, tik maža mergaitė, pavaldi man.

Ją geriau žino, kaip išdaviko dukrą. Ji užaugo bijodama Vlado lyg kažin kokio dievo, galinčio sunaikinti visą jos gyvenimą, bet būtent dėl to jos akyse jis buvo vertas ir baimingos pagarbos. Augdama tarp mafijos narių, ji ir pati prisitaikė prie to mąstymo, to ritmo. Jo sūnus - jos geriausias draugas, brolis. Jo sesuo - jos geriausia draugė, sesuo ir jai. Blogai, atrodo, tik tai, jog ji įsimylėjo savo dievą.

Toks rimtas Stokholmo Sindromas, sakyčiau. Knygos idėja gera, net ir romanui ji tinkama, neabejoju, kad yra fantazuojančių apie gangsterių vadus, mobsterius, ir kitokius ginkluotus tipus. Galų gale, romanų serijoje gauname tikrai baisesnių dalykų. Bet pats knygos pateikimas, istorijos pasakojimas, ten vykę dalykai buvo labai silpni. Tad kol kas duodu 6/10, o dėl kitos knygos dar pažiūrėsim, kaip ten bus, skaitysiu ar ne.