Kai ėjau Murakamio - susigriebiau tiek knygų iš tos pačios lentynos, kiek sugebėjau, tad dabar teks pakentėti, bus dar keli japonų-autorių vardai. Šį kart tai Jun-ichiro Tanizaki "Katė, Vyras ir Dvi Moterys" (A Cat, A Man and Two Women; "Versus aureus" 2007; ISBN 978-9955-34-008-9; 128p.), plonutė, mažytė ir labai neaiški.
Štai gyveno ištižęs vyrukas su geraširde moteriške, kuri jį savo gerumu pasiutusiai erzino. Bet jis buvo pernelyg didelis ištižėlis, kad kaip nors su tuo susitvarkytų, tad vos motinai suradus geresnę marčią, turtingą pusseserę - apsimetė pasiduodąs jos įtakai ir išvarė savo pirmąją žmoną. Bet, kaip sako senas geras posakis - "nuo vilko ant meškos". Naujoji žmonelė jam buvo prastumta su kraičiu ir uždarbiu, bet prastumta kuo greičiau, mat pati - vėjo pamušalas, išmesta iš mokyklos, pagiežinga, tingoka ir aikštinga. Toks tokiam, atrodytų. Bėda čia kitur. Bėda čia tame, kad vyrukas turi europinės veislės katę, vardu Lili. Pagal ją sprendžiama, ką šeimyna valgys. Namai pridvisę katės šlapimu, o ir jis skiria jai tiek dėmesio ir meilės, kad abi moteriškės gerokai užsiunta. Juodvi, beje ir deja, nesusivienija prieš abiems ne itin tikusį vyruką, bet dėl Lili - abiejų nuomonės vienodos. Jei jo namuose jos nebus - bus geriau. Viena žmona (dabartinė) tikisi, kad jai bus skirta daugiau dėmesio, mat nebeliks keturkojės varžovės. Kita žmona (buvusi) tikisi, kad štai jis neišvers ir ateis katės aplankyti.
Be to ką papasakojau - kitką vargiai suvokiau. Pabaiga neaiški, miglota, pykčiai, barniai, vaidai ir katė, katė, katė. O tokio bestuburio, kaip kad tas vyrukas, kurio jau ir vardą užmiršau, prototipų ir šiaip jau nemėgstu. Todėl, beabejo, buvo įdomu skaityt ir žiūrėt, tad kaip ten baigsis. Jei ne gripas, būtų buvęs valandos skaitalas. Na gerai, gal dienos skaitalas, kai aš taip lėtai skaitau, bet vis vien, greitas skaitalas. Bet štai, peršalau. Peršalus lengviau skaityti elektronines knygas, raidės ne taip juda, kai gali koreguoti jų ryškumą. O šiai duosiu kokius... 5/10. Buvo įdomu, bet ne tiek jau labai.
