Prisipirkau čia kada knygų tokių nuo 1lt iki 6-7lt, per išpardavimus visokius. Galvojau pažiūrėsiu ar tikrai "yra ko skaityt, gana čia dejuot, kad knygos brangios". Iš tiesų vieną gerą jau radau, tai ankščiau aprašyta Jakudza. Bet štai Philippe Besson knyga "Jo brolis" (Son Frere; "Žara" 2005; ISBN 9986-34-135-3; 152p.) - toli gražu nėra geras skaitalas. Padrikas stilius, nemalonaus charakterio pagrindinis herojus, ne visai aiški istorija ir redaktoriaus stoka (vertimas geras, bet ne iki galo suredaguotas, dėl to vertėjų kaltinti neketinu, kalti tik leidėjai, kuriems pigiau visą darbą užkrauti vienam žmogui, ar kaip ten išeina jiems).
Istorija pasakojama padriko dienoraščio forma. Dienos eina lyg ir iš eilės, bet kartais vyksta praeities pasakojimai, po ko tenka grįžti į dabartį, kur miršta mūsų herojaus brolis. Kažin kokia kraujo liga, kaip vis pabrėžiama "baisi infekcija, apie kurios šaltinį geriau būtume nežinoję". Bėda ta, kad net sužinoję, ar tiksliau - gavę kažko vangaus... Na, nežinau, nesupratau gal ko, nieko ypatingo toje ligoje be fakto, kad ji - nepagydoma - nepastebėjau.
Daug ypatingesnis buvo gyvasis ir sveikasis brolis. Lėkštas ir šaltas žmogelis, nesuvokiąs, jog viską daro atvirkščiai nei reikia. Jo brolis miršta, o jis tegalvoja koks jis tapo negražus. Dėl ko ir pats jo brolis ima baisiausiai pergyvent. Taip, aš irgi smilkinius tryniau ir bandžiau save įtikinti, jog bet koks herojus sukeliantis tokių emocijų yra gerai parašytas herojus. To nepaneigsi, bet istorija vis viena prasta. Ji pasakojama tam, kad gyvasis brolis išlietų baimę ir siaubą, tik gi sunku suprasti dėl ko, mat faktas jog brolis miršta atrodo jį jaudina mažiausia.
Knygai duosiu 4/10, deja daugiau duoti negaliu. Gerai kad teatsiejo ji man vos porą litų...
