Kartais net geriausias knygas sunku skaityti. Tokia ir Gabby Rivera knyga "Juliet Takes a Breath" (ASIN B01ATCAZHQ; 276p.; Goodreads). Joje labai geros temos, tad negali skaityti per greitai, baisu ką nors praleisti. Ir, kadangi tai viena tų knygų apie, daugiau ar mažiau, vieno žmogaus patirtį, tai dar ir per daug laiko praleidau mąstant apie veikėjus, kurių charakteriai nebuvo rutulioti.
Džiulieta - Puertorikietė iš Bronkso. Perskaičiusi įkvepiančią knygą, parašytą vieno iš garsiausių feminizmo balsų, nusprendžia, jog pats tas metas pasimokyti, ką reiškia gyventi esant moterimi, kokia yra toji moterų istorija, ir kokias kovas jos vis dar kovoja. Bet gavusi praktikantės vietą pas tą pačią autorę, ji pateko į kur kas gilesnius vandenis, nei tikėjosi. Visų pirma, tai teko atsiplėšti nuo Bronkso, nuo gyvenimo didelėje šeimoje. Mat, kada jei ne dabar pasisakyti, jog esi homoseksuali, ir jau senokai draugauji su mergina? Pats tas metas, mat šeimai prastai sureagavus, bus galima tiesiog išeiti pro duris, ir po kelių valandų jau būti Portlande.
Čia situacija pakito dar labiau. Džiulietos identitetas niekam nebekliudė. Jos rasė, jos orientacija, ką ten, net jos tikėjimas - viskas buvo priimta taip, kaip ji tai pateikė. Žmonėms čia kliuvo nežinojimas, tamsuoliškumas, apsišvietimo stoka. Tad ir Džiulietos kvestas išsiplėtė, mat teks dar daug sužinoti apie rases, rasizmą, lyti, orientaciją, ir taip toliau.
Labiausia šioje knygoje man ir patiko, kad paliečiama labai daug temų. To pasekoje, dar nemačiau nuomonės, pilnai atitinkančios maniškę. Vieniems labiausia įstrigo tėvų reakcija į Džiulietos orientaciją. Kiti gi susitelkė į feminizmo ir rasės klausimus. Ir dar daug kitų. Duodu 10/10, nes nėra už ką duoti mažiau.
P.S. Vyriška auditorija baidosi knygų su feminizmo temomis, bet paskaityti vertėtų, jau vien tam, kad pamatyti kodėl homofobiški argumentai prieš kitokios orientacijos žmones yra juokingi. Ar bijoma, kad su jais homoseksualūs vyrai elgsis taip pat, kaip jie klubuose elgiasi su merginomis?
Rodomi pranešimai su žymėmis Gabby Rivera. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Gabby Rivera. Rodyti visus pranešimus
2017 m. rugpjūčio 4 d., penktadienis
2017 m. liepos 14 d., penktadienis
Penktadienio Įvairovė: Odos spalva ir LGBTQ+
Gal jau teko matyti tokią lygybės vėliavą, su papildoma ruda ir juoda juostomis? Tos juostos, kaip galite spėti, primena, jog reikia nepamiršti ir mažiau girdimų balsų: kitų rasių atstovų. Nors, žinoma, ir pati vėliava nuo to tik gražesnė.
Vienas iš tokių mažiau girdimų balsų yra kitų rasių moterų, ypač dar ir kitos orientacijos. Todėl apsidžiaugiau, kai Hannah iš P.S. I Love that Book pradėjo kalbėti apie knygą, kurios herojė ne tik homoseksuali moteris, bet dar ir puertorikietė.
Gabby Rivera knyga "Juliet Takes a Breath" pasakojama pačios Džiulietos. Ji jau kuri laikas draugauja su mergina, juodvi viena kitą myli, ir planuoja bent kažkokią ne tolimą ateitį. Tačiau, kad ta ateitis turėtų bent kažkokį pagrindą, pirmiausia reikia sutvarkyti dabartį: pasisakyti tėvams. To pasisakymo rezultatas buvo Džiulietos motinos atsisakymas net kalbėtis su dukra, ir nedidelis, bet solidus chaosas likusioje šeimoje. Toliau - studijos, darbas. Džiulieta išvyksta dirbti į Portlandą, kur padės vienai žymiai lygių teisių aktyvistei, garsiai autorei, kurios jos motina šiuo metu greičiausia labai nekenčia. Iš jos merginos, išvykusios studijuoti kitur - jokių žinių. O šis miestas - toks iki išprotėjimo atviras visokio plauko žmonėms, kad Džiulietai ima galva suktis nuo naujų žodžių, negirdėtų epitetų, ir panašiai.
Knygą skaityti jau pradėjau, tad iki ateinančio Penktadienio turėčiau spėti. Iki tol kviečiu pažiūrėti pačios HannahCassie darytą video apžvalgą:
Vienas iš tokių mažiau girdimų balsų yra kitų rasių moterų, ypač dar ir kitos orientacijos. Todėl apsidžiaugiau, kai Hannah iš P.S. I Love that Book pradėjo kalbėti apie knygą, kurios herojė ne tik homoseksuali moteris, bet dar ir puertorikietė.
Gabby Rivera knyga "Juliet Takes a Breath" pasakojama pačios Džiulietos. Ji jau kuri laikas draugauja su mergina, juodvi viena kitą myli, ir planuoja bent kažkokią ne tolimą ateitį. Tačiau, kad ta ateitis turėtų bent kažkokį pagrindą, pirmiausia reikia sutvarkyti dabartį: pasisakyti tėvams. To pasisakymo rezultatas buvo Džiulietos motinos atsisakymas net kalbėtis su dukra, ir nedidelis, bet solidus chaosas likusioje šeimoje. Toliau - studijos, darbas. Džiulieta išvyksta dirbti į Portlandą, kur padės vienai žymiai lygių teisių aktyvistei, garsiai autorei, kurios jos motina šiuo metu greičiausia labai nekenčia. Iš jos merginos, išvykusios studijuoti kitur - jokių žinių. O šis miestas - toks iki išprotėjimo atviras visokio plauko žmonėms, kad Džiulietai ima galva suktis nuo naujų žodžių, negirdėtų epitetų, ir panašiai.
Knygą skaityti jau pradėjau, tad iki ateinančio Penktadienio turėčiau spėti. Iki tol kviečiu pažiūrėti pačios HannahCassie darytą video apžvalgą:
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)