Trečioji Haruki Murakami "Žiurkės" trilogijos+ knyga "Avies Medžioklė" (A Wild Sheep Chase; Hitsuji O Meguru Boken; "Baltos Lankos" 2013; ISBN 978-9955-23-638-2; 397p.) privertė sunerimti - kaip į šitą vyruką, pravardžiuojamą Žiurke reaguoja tie, kurie su juo neturi jokios pažinties, mat viskas ką buvo galima išsunkti - buvo pirmose dvejose knygose. O jų tiražas (anglų kalba, bent) pasibaigęs, tad nenuostabu, kad mums nevertė ir nevers. Turiu galvoje konkrečiai tai, kas nutiko gale, kai Žiurkė pagaliau prabilo ir atsakė į tą "kodėl". Kas skaitėt abi Žiurkės dalis (turiu omenyj šią ir "Dansu Dansu Dansu") - prašom pasidalint įspūdžiais - nei šilta nei šalta? Ar visgi?...
Neklydau, kai spėjau, jog antroji knyga vyksta prieš pirmosios knygos epilogą. Tuo tarpu trečioji, ši, prasideda lygiai ten, kur ir turėtų prasidėti, tad toji pati pirma knyga iš vis dabar galvoje nišą prie "kas čia per velnias buvo..." ir "vienas trumpas vasaros blyksnis". Herojus vėl sutinka sau tinkamą keistą merginą, kuri lyg tai būtų natūralu - iš kart nusprendžia, jog trinsis aplink. Net tada, kai jis patenka į didžiulę bėdą dėl kažkokios antgamtinės avies, kuri neturėtų egzistuoti, ir kurios fotografiją jam atsiuntė Žiurkė, su kuriuo šiuo metu neįmanoma susisiekti. Kur ir kaip tą prakeiktą avį rasti visoje Japonijoje, tik maždaug spėjant, jog Žiurkė ją siuntė iš Hokaido? Toks savitas "kai reikia - likimas nuves". T.y. seka vienas neaiškus nutikimas po kito, bet visi paskui ima ir susijungia. Apsistojai skylėj-viešbuty, o ten pasirodo esama didžiausio iš visų įmanomų kabliukų tos avies paieškose. Va čia tai jau suspoilinau... Nereikėjo... Dovanokit.
Knygoj pirmą syk, nors to buvo ir antroje, pajutau rimtą gumos tempimą. Visa savaitė herojaus laiku prabėga, o tu tik skaitai ką ir kur jis valgė, ką rengėsi, kaip priaugo, kaip numetė kilogramą, ko gėrė, tada vėl - ko valgė, ką gamino, ko dar valgė. Bet gale numetė bombą, tad už tą iš tuščio į kiaurą galima dovanoti ir duoti 9/10. Tad kaip jums tas Žiurkė?
