Neil Gaiman - Anansio Vaikai [2]

Patiko man Amerikos Dievai, tad, kai radau šitą, su prierašu, jog tai, kaip ir antra dalis, pasiėmiau paskaityti. Deja, Neil Gaiman "Anansio Vaikai" (Anansi Boys; ISBN 0060515198; 384p.; Goodreads) neturėjo tokios šarmo, o ir nėra tai tęsinys, tiesiog knyga vykstanti ten pat.

Numirė Storojo Čarlio tėvas. Ir nors jis per daug dėl to neširdgėlauja, ta mirtis vis griauna jo gyvenimą. Tai, žiūrėk, paaiškėja, kad jo tėvas buvo Voras - Dievas. Tai, kad jis turi brolį. Tai, kad tas brolis - daug šaunesnis už jį patį... Ir, atrodo, labiau patinka ne tik jo darbdaviui, bet ir jo sužadėtinei. Jis - šiek tiek daugiau, nei brolis. Ir, šiek tiek mažiau, nei brolis.

Storasis Čarlis, norėdamas pataisyti savo gyvenimą, bando iš jo išplėšti tą dalį, kuri visa tai ir sukėlė, ir nesustoja kėlusi. Brolį. Tam jam belieka leistis gilyn į šitą balto triušio skylę, ieškant kitų dieviškų būtybių ir rizikuoti sudarant labai, labai kvailą sutartį, su labai, labai pagiežinga būtybe... Atsargiai, su tais norais. Ar jų formulavimu.

Knyga nebloga, bet neypatinga. Lengvai skaitosi, tad galima pasiimti lengvam pasibuvimui, tam nė nebūtina skaityti Amerikos Dievų - knygos tikrai nesusijusios istorija, ir viena kitai nei kenkia, nei prideda. Duodu 7/10.

Neil Gaiman - Amerikos Dievai

Na, kaip galima vienu metu ir mylėti ir nekęsti knygos? Neil Gaiman ir jo "Amerikos Dievai" (American Gods; ISBN 9789986971016; 416psl.; Goodreads) man paliko būtent tokį įspūdį. Supratau, kad nemėgstu Gaimano rašymo stiliaus, net labai. Bet siužetai, kiek tekę skaityti - puikūs! Tik įsivažiuoti visada labai sunku.

Po trijų metų kalėjime Šešėlis negalėjo patikėti, pagaliau išėjęs į laisvę. Pagaliau vėl pamatys savo mylimą žmoną Laurą, vėl pradės gyvenimą, iš naujo, tvarkingai. Daugiau jokių nesąmonių...

Yra tas posakis: mes planuojam, Dievas juokiasi. Šešėlio žmona žuvo autoavarijoje vos diena kita prieš jam išeinant iš laisvę, kartu su jo geriausiu draugu, su kuriuo ji miegojo. Šešėlio pasaulis pasviro, ir tą slydimo akimirką, kai viskas, tokiu kryčio kampu atrodė netikra, jis priėmė darbą iš šalia atsiradusio nepažįstamojo. Ir jei manė, kad tai, kaip nors palengvins smūgį - labai klydo, mat jo pasaulis tuoj dar labiau pasikeis.

Šalia jo sėdintis vyrukas, reikalaujantis jo atlikti įtartinai paprastą darbelį, yra vienas iš senųjų Dievų. Vienas jų, tų kuriuos į Ameriką, tą Naują Drąsų Pasaulį atsivežė imigrantai. T.y. dar su daug jam teks susipažinti. Tarp šių senųjų dievų ir naujų, modernių, nuo interneto garbinimo pampstančių dievukų vyksta karas. Karas būtent dėl to garbinimo, aukų, to dievų "maisto", kurio visiems tiesiog neužtenka. Ypač dabar, kai dauguma naujų pagonių net nežino vardų tų, kuriuos garbino buvę prieš juos. Ir Šešėliui čia teks neišpasakytai sudėtinga rolė, su vienintele paguoda - nerealiame pasaulyje gali vykti nerealūs dalykai. Pavyzdžiui, mirusi žmona gali ateiti su tavimi pasikalbėti, ir paaiškinti kodėl permiegojo su tavo geriausiu draugu.

Istorija tikrai labai įdomi. Džinas iš Arabijos Naktų vairuoja taksi. Meilės ir vaisingumo deivė dirba naktine plaštake, ir reikalauja savo klientų ją garbinti bent akto metu. Technikos dievukas - jaunas ir riebus vaikis, negalinti suvokti, kaip dar esama vietų, kur internetas veikia tik pajungiamas storu kabeliu. Dievai iš visų pasaulio pakampių, radę, kaip bent šiek tiek prasimaitinti šiame pasaulyje, gyvena savo gyvenimus, iki vienas viršiausias ima ir nusprendžia - metas susidoroti su opozicija. Skamba kažkaip pažįstamai, ar ne? Duodu 9/10, nes nors Gaimano stilius man labai nepriimtinas, istorija buvo net labai verta dėmesio. Tikrai gaila, kad neperskaičiau jos ankščiau, dar tais laikais kai stropiai pirkau visas šio leidimo Eridano knygas.