Pasakykit man kas, ar išaugama iš to juodo prisirišimo prie herojų? Numirė mano mėgiamiausias ir štai neberandu sau vietos, vartau knygą su paika viltimi, jog rasiu autorių prierašą "pajuokavom". Paskutinė Roderick Gordon ir Brian Williams Tunelių serijos knyga "Galinė Riba" (Terminal; "Alma Littera" 2013; ISBN 978-609-01-1157-4; 312p.) į mano nagus pateko dar gruodį, gimtadieniui, bet slėgė mintis, jog čia ir baigsis požemių, stiksų ir kitokios velniavos istorija, tad perskaičiau tik dabar.
Negaliu daug pasakoti, mat maža kas skaitęs šią seriją, nors tikiuosi, perskaitys daugiau. Tad taip neišsiplečiant: paviršiuje - armagedonas. Armagių rasė suaugo ir naikina visa ką savo kelyje. Jungtinė Karalystė - paralyžiuota, o Londonas - bene sunaikintas. JAV jau planuoja paleisti raketas ir sunaikinti šalį, jei armagių nesulaikys patys vietiniai.
Vilas su Česteriu kovoja atskiras kovas. Keista, kaip labai protas pakriko Česteriui, ir koks ramus atrodo Vilas. Eliot tuo tarpu kovoja su savo stiksiška prigimtimi, o jos tėvas vis dar veda protaujančių stiksų būrius kovai prieš armagius ir stikses, kurios juos peri. Žodžiu - chaosas begalinis, nebuvo kada net atsitraukti (nors ir labai ilgai skaičiau, tai daugiau jau dėl nenoro, kad knyga baigtus).
Pabaiga įdomi, savotiška ir man dar neregėta. Tai nereiškia, kad ji man patiko. Kvailos mirtys ir tas apatiškas susitaikymas su... Na, tuo kas įvyko. Vis tiek, žinoma, duosiu 10-10, nes, po galais, patiko man šita serija. Apsimesiu, jog pabaigos neskaičiau ir tiek.
"Numirė mano mėgiamiausias". Are you serious? Labai "ačiū" už spoil'ą :/
AtsakytiPanaikinti