Minėjau ar ne, kad Konfederacijos žudikai, tai – assassin‘s? T.y. Asasinai? Na, nesvarbu. Štai ir baigiau Jack L. Chalker Vardeno Deimanto keturias knygas, t.y. paskutinę iš jų – „Medūzą“ (Medusa; „Eridanas“ 1997; ISBN 9986-36-024-2; 207p.) ir dėka pradėtos kitos knygos – pamiršau jau vakar įdėti šitą... na... Kas čia, ne apžvalga, net nežinau kas. Apie knygą tad...
Pagaliau paįvairino
mums salotas. Nelabai gardžiais prieskoniais, nes mano supratimu ši agento
kopija buvo pati šauniausia savo paprastumu ir žmogiškumu, tad nereikėjo taip
žiauriai, bet bent jau paįvairino. Šis agento kūnas priklausė keturiolikmečiui, azijietiškų bruožų vaikinui, kuris keršydamas už sužlugdytą tėvą, kuris rods
nusižudė, sugebėjo ne tik prieiti prie tų itin svarbių asmenų, bet dar gi
prisinešti tokį prieštvaninį ginklą kaip durklas, kuriuo ir nuplovė suteptą
garbę. Tik įtakingos likusios šeimos dėka Konfederacija pasitenkino jo
ištrėmimu į Vardeno Deimantą, mat tokia geniali galva – pernelyg pavojinga, kad
liktų laisvėje, gyva, netgi su psichologiniu perprogravimu, taip dažnai taikomu
plastikinėje visuomenėje.
Medūza – atšiauri,
šalta planeta, kurioje beveik nėra nusikalstamumo, žmonės klusnūs ir visiški
avinai, kuriuos reik pastumt, kad suprastų – ei, reikia eiti. To pasiekta
įtaisius MST ar kaip ten, t.y. – jus stebi dieną naktį, ištarsit ne tokį žodį,
žengsit žingsnį ne ten – džiaukitės, jei jus tik įspės. Kiti gi dingsta ir tuo
viskas baigiasi. Vardeno Organizmai čia žmones padarė tikrais chameleonais, tad
dar viena atšiaurumo įdomybė – savitas identiteto praradimas. Jei šeimoje su,
tarkim, keturiomis moterimis ir dviem vyrais, staiga tampi trečiu vyru –
greičiausia po kurio laiko virsi moterimi. Greičiausia dar ir nelabai
išvaizdžia moterimi. Bet ei, gera žinia ta, kad tavo skrandis mielai suvirškins
net medieną. Mat Medūzoje svarbiausia – išgyventi. Palikuoniai, pilnas baltymų
pilvas ir organizmo prisitaikymas prie oro sąlygų, štai ko reikia, ir
Organizmai padarys viską, kad būtent taip ir nutiktų.
Pagaliau
išsiaiškiname, tad kas gi tie didieji Ateiviai, kas iš tiesų yra tie Vardeno
Organizmai ir kas iš tiesų juos sukūrė. Jei gerai supratau, tai viskas nuėjo
velniop, bet buvo tikrai įdomu, bent jau į galą, ypač jei užblokuoji galvoje tą
vietą apie tai, kas nutiko ketvirtajai Agento kopijai. Tad knygai štai, galiu
duoti 8/10 ir dėt į šalį. Verta buvo perskaityt, net jei pradžioje sunkiai
įsivažiavau.
