Na, šį kart nėr nė kuo pasiteisinti. Tiesiog D.H. Lawrence knyga "Ledi Čaterli Meilužis" (Lady Chatterley's Lover; "Penguing Classics" 2006; 364p.) pusiaukelėj taip nusibodo, kad nė skyriaus per dieną neįveikdavau. Ji nėra prasta ar kažkokia bloga, tiesiog gi neįdomi.
Konė ištekinama už kilmingo (tiek, kiek tų laikų Anglijoje jie dar buvo laikyti kilmingais), bet kare suparalyžiuoto vyriškio, Klifordo. Kaip ir galima spėti iš pavadinimo, jis suparalyžiuotas nuo juosmens žemyn. Abu jie užsispyrę, bet kiekvienas kažkaip skirtingai. Tačiau sutaria dėl vieno - Vragbyje neblogai būtų turėti vaiką. Ir gerai būtų, jog žmonės galvotų, kad vaikas jo, Klifordo. Bet, kad jau Klifordas to vaiko jai duoti negali, atsakomybė krinta ant Konės ir tad, su vyro palaiminimu, ji ima žvalgytis vaikui biologinio tėvo.
Čia ir prasideda nei šis nei tas. Konės požiūris man ne visai aiškus. Na, suprantu, kad Klifordo ji nemyli, bet nesuprantu, kodėl bene jo nekenčia, kai jis pats tiesiog kaip vaikas. Ir šiaip, kas per meilės užgimsta pripratus prie sekso? Mat būtent taip ten viskas ir atrodė, dievaži. "Pripratau, tai dabar jau ir tu man patinki" ar kaip čia? Ir to vaiko akivaizdžiai jau niekas knygos gale nebenori. O ir kiek daug filosofijos apie bolševizmus visokius!
Žodžiu, knygai daugiau 4/10 duoti negaliu. Ji nėra bloga, ji nėra prasta. Tiesiog nėra įdomi. Skaičiau anglišką kopiją, tad nieko negaliu pasakyti apie vertimą. Paskaityti verta tik tam, kad sužinotumėt, kodėl šią knygą draudė.
