knygos apžvalga | Leo Tolstoy "Išpažintis"

Autoriai: Leo Tolstoy
Pavadinimas: Išpažintis | A Confession
Serija: -
Žanras: Klasika; Filosofija
Psl.: 108
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Sumečiau, jog dabar gal neblogas laikas būtų prasinešti pro knygų lentynas ir po karantino - atiduoti ar parduoti nebereikalingas knygas. Ko pasekoj bent dalį jų reikėtų perskaityti. Pradėjau nuo ploniausios rastos, Leo Tolstoy knygos "Išpažintis" (A Confession). Apie tai, kaip jis turėjo tikėjimą, prarado jį, ieškojo ir vėl rado.

Apie Knygą: Šiame trumpame biografiniame filosofijos veikale autorius nupasakoja savo gyvenimo niuansus, kurie vienaip ar kitaip suformavo jo tikėjimą ar to tikėjimo stoką. Kas, pradžioje, privedė jį prie tikėjimo, jog nėra jokios aukštesnės galios ir kaip tai paveikė jo gyvenimą. Bei prasmės paieškas, kurios atsirado tiesiogiai iš tikėjimo stokos, kokios jos buvo, bei kokias išvadas jis priėjo.

Mano Nuomonė: Esu visiškai nereligingas. Bet ši knygelė, priklausomai nuo to, kaip ją priimsite, tikrai nieko nebruka. Iš esmės, Leo Tolstoy pametė gyvenimo prasmę ir išėjo jos ieškoti. Pakeliui, eliminuodamas į bendrą vaizdą netikusius atsakymus jis priėjo išvadą, jog gyvenimas, jo prasmė, gali būti apibrėžta tik aplink save, savo elgesį, mąstymą, nes esame atsakingi tik už savo veiksmus ir elgesį. Ko pasekoje, tas nuolatinis klausimas "kodėl mes egzistuojame", į kurį religija taip dažnai atsako "nes taip yra" ima darytis aiškesnis. Jeigu esame, nes esame, ir mūsų esmės priežastis yra apibrėžiama ta pačia mūsų esme, argi tai nereiškia, jog ir mūsų gyvenimo prasmė yra visiškai ir absoliučiai - mūsų pačių rankose? Prasmė yra būtent ta, kuria mes ją padarysime.

Įdomu buvo. Duodu 4/5, nes negaliu apsispręsti, kaip vertinti tokius veikalus. Gal reikia pasidaryti kokią papildomą sistemą biografijoms?...

klasika | Leo Tolstoy "The Kreutzer Sonata"

Autorius: Leo Tolstoy
Pavadinimas: The Kreutzer Sonata
Serija: -
Žanras: Grožinė, Klasika
Psl.: 128
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Skaitant šią knygą nusprendžiau, kad noriu, kažkaip pakeisti savo tvarkaraštį ir ištirpdyti įvairovės skyrelį į bendrą katilą, kad normalizuoti visus tuos "diversity" dalykus. Plius, trys knygos per savaitę yra kiek lengviau, nei keturios. Juoba, kai aš taip tingiu žiūrėt filmų, pagal knygas, kad užpildyti ketvirtadienius. Su knyga nesusiję, sakysit? Bet ji mane ant tiek vat užkniso...

Apie Knygą: Trumpai tariant, nes knyga beje irgi labai trumpa, tai ši visa yra apie vieną nuo proto nušokusį baisų diedą, kuris pats ėjęs ir kairėn ir dešinėn, taip pavydėjo savo žmonos, jog ją be pagrindo nužudė. Iš pavydo be pagrindo, vat ėmė ir nužudė. Tuo jis parėmė visą savo gyvenimo filosofiją, kaip meilė neegzistuoja, o moteris, kuri seksu tikrai niekada nesidžiaugia, tuo jis dabar jau tikrai neabejoja, niekada neprogresuos, nes tarp vyrų ir moterų yra nelygybė. Ir jos ją užpildo ne mokydamosis tapti kažkuo, o mokydamosis vilioti vyrus, kad turėtų pasirinkimo iliuziją. Mat, iš tiesų tai, nieko ji ten nesirenka, renkasi ją, visada. Todėl - meilės nėra, viskas yra iš išskaičiavimo, vienokio ar kitokio.

Mano Nuomonė: Aš suprantu, kodėl šita knyga egzistuoja, suprantu jos mintį, suprantu kam ji buvo skirta. Bet vis tiek, kaip šlykštu skaityt ir girdėt apie tokius diedus. Mano gyvenime toki egzistuoja. Egzistuoja ir moterys, kuriuos bijo juos palikti. Taip, bijo. Daug facebooke matau stiprių moterų, rašančių, kad ei va moterys, palikit tuos toksiškus diedus. Bet, tai lengva pasakyt, šūkaujant iš savo saugaus bokšto. Šita knyga labai gerai parodo tuos kritinius, bet absoliučiai tikrus atvejus, kai toksiškas diedas peržengia visas žmoniškumo ribas. Vien dėl to, jog pamiršo, kad moteris tai irgi yra žmogus, asmuo, o ne nuosavybė.

Knyga, žinoma, pasakiškai gerai parašyta, skaitosi, kaip geras puodelis arbatos. Tai duodu 4/5, už tai. Ir už žinutę, įspėjančią, viliuosi, ir vyrus, nes, galų gale juk, tai gali būti jų pačių dukros, seserys, jei jau ne tiesiog žmonės (nes dažnai skaitom ir apie mokymą, kad ei, juk tai mamos, dukros, seserys, bet ar reikia moteriai epiteto, kad nebūtų nužudyta, nes pasakė ne??). Baisu tik, kad pasaulis, panašu, labai mažai tepasikeitė. Atsiprašau už protrūkį, bet rimtai, per daug mačiau labai baisių situacijų, tai visiems palinkėsiu drąsos, išminties, smegenų ir saugios vietos pasitraukti.