klasika | Leo Tolstoy "The Kreutzer Sonata"

Autorius: Leo Tolstoy
Pavadinimas: The Kreutzer Sonata
Serija: -
Žanras: Grožinė, Klasika
Psl.: 128
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Skaitant šią knygą nusprendžiau, kad noriu, kažkaip pakeisti savo tvarkaraštį ir ištirpdyti įvairovės skyrelį į bendrą katilą, kad normalizuoti visus tuos "diversity" dalykus. Plius, trys knygos per savaitę yra kiek lengviau, nei keturios. Juoba, kai aš taip tingiu žiūrėt filmų, pagal knygas, kad užpildyti ketvirtadienius. Su knyga nesusiję, sakysit? Bet ji mane ant tiek vat užkniso...

Apie Knygą: Trumpai tariant, nes knyga beje irgi labai trumpa, tai ši visa yra apie vieną nuo proto nušokusį baisų diedą, kuris pats ėjęs ir kairėn ir dešinėn, taip pavydėjo savo žmonos, jog ją be pagrindo nužudė. Iš pavydo be pagrindo, vat ėmė ir nužudė. Tuo jis parėmė visą savo gyvenimo filosofiją, kaip meilė neegzistuoja, o moteris, kuri seksu tikrai niekada nesidžiaugia, tuo jis dabar jau tikrai neabejoja, niekada neprogresuos, nes tarp vyrų ir moterų yra nelygybė. Ir jos ją užpildo ne mokydamosis tapti kažkuo, o mokydamosis vilioti vyrus, kad turėtų pasirinkimo iliuziją. Mat, iš tiesų tai, nieko ji ten nesirenka, renkasi ją, visada. Todėl - meilės nėra, viskas yra iš išskaičiavimo, vienokio ar kitokio.

Mano Nuomonė: Aš suprantu, kodėl šita knyga egzistuoja, suprantu jos mintį, suprantu kam ji buvo skirta. Bet vis tiek, kaip šlykštu skaityt ir girdėt apie tokius diedus. Mano gyvenime toki egzistuoja. Egzistuoja ir moterys, kuriuos bijo juos palikti. Taip, bijo. Daug facebooke matau stiprių moterų, rašančių, kad ei va moterys, palikit tuos toksiškus diedus. Bet, tai lengva pasakyt, šūkaujant iš savo saugaus bokšto. Šita knyga labai gerai parodo tuos kritinius, bet absoliučiai tikrus atvejus, kai toksiškas diedas peržengia visas žmoniškumo ribas. Vien dėl to, jog pamiršo, kad moteris tai irgi yra žmogus, asmuo, o ne nuosavybė.

Knyga, žinoma, pasakiškai gerai parašyta, skaitosi, kaip geras puodelis arbatos. Tai duodu 4/5, už tai. Ir už žinutę, įspėjančią, viliuosi, ir vyrus, nes, galų gale juk, tai gali būti jų pačių dukros, seserys, jei jau ne tiesiog žmonės (nes dažnai skaitom ir apie mokymą, kad ei, juk tai mamos, dukros, seserys, bet ar reikia moteriai epiteto, kad nebūtų nužudyta, nes pasakė ne??). Baisu tik, kad pasaulis, panašu, labai mažai tepasikeitė. Atsiprašau už protrūkį, bet rimtai, per daug mačiau labai baisių situacijų, tai visiems palinkėsiu drąsos, išminties, smegenų ir saugios vietos pasitraukti.