Pavadinimas: Faustas
Serija: -
Žanras: Klasika
Psl.: 503
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Pradėjau naują gairę pavadinimu "skaityk, kaip piktadarys" ir dabar darau smagiausią projekto dalį - aiškinuosi, kas ją apibrėžia. Tam pasiėmiau paskaityti Johann Wolfgang von Goethe knygą "Faustas" ir, manau, tiko.
Apie Knygą: Faustui nuobodu, tad jis imasi to, ko imasi visi nuobodžiaujantys: kviečia antgamtines būtybes, kad jį palinksmintų, duotų laiko, galimybių ir galių. Ką Velnias, su Dievo leidimu ir palaiminimu, mielai ir imasi daryti. Jis - įsitikinęs, kad taurius norus apie žinias ir atsakymus sugebės paversti tais žemesniais troškimais, geiduliais, tad joks Fausto noras nėra per didelis. Gal tik... Kartais lieka ne visada teisingai suprastas.
Mano Nuomonė: Žinot posakį, kad tik nuobodiems žmonėms būna nuobodu? Manau jis atsirado būtent per Faustą. Arogantiškas be jokios aiškios priežasties jis eina per pasaulį, per gyvenimus, juos niokodamas, nes jaučiasi geresnis, tauresnis už visus, o skaitant jo eilutes tiesiog verkt norisi. Bet antagonistai parašyti tikrai smagiai, tad susiskaitė knyga lyg niekur nieko. Vietomis balsu juokiausi iš paties Velnio nuotykių bandant patenkinti Fausto įnorius, visokių ten raganų ir kitokių būtybių.
Jei nemėgstat klasikos, nesivarginkit ir su šita, nieko ypatingo. Duodu 4/5.
