Per vieną vakarą apsiverčia visas Katerinos gyvenimas. Ji svajojo atidaryti savo kepyklą, gyventi paprastą gyvenimą, kepti skanėstus. Vietoje to, štai stovi raudonoje suknelėje, į kurią ją įvilko jos pačios motina, priešais Širdžių Karalių, viename iš jo teminių juodai baltų vakarėlių. Kur, žinoma, visi vilki ką nors juodo arba balto. Nuo lubų nusileidžia Karaliaus naujai pasamdytas juokdarys, ir išgelbėja ją alpstančią nuo oro stygiaus per tą baisų korsetą, ir motinos uždrausto maisto. Ar, bent jau, jis mano, jog gelbsti ją tik nuo alpulio. Mat kol Katerina sau saugiai karietoje rieda namo, jos šeima, ir kiti vakaro dalyviai - įkalinti pilyje, siaubingos pabaisos žinomos tik iš mitų - Džiabervokio.
Katerinos tėvai, nori, kad ji būtų karalienė. Gaminimas - tarnų darbas. Jos geriausia draugė irgi tam pritaria, nėra juk ko svajoti, apie sunkų darbą, kai gali būti Širdžių Karalienė. Ko nori pati Katerina - niekam nerūpi. Visi mano, jog žino geriau. To pasekoje, išdavystė, po išdavystės, Katerinos šilta širdis - šąla...
Labai įdomiai papasakota istorija, gera idėja, puikiai tikusi su Širdžių Karalienės heroje, kurią žinome iš Alisos knygų. Kitų šios autorės knygų dar neskaičiau, bet jos irgi jau sąraše, tad pažiūrėsim, ar visos jos knygos tokios puikios. Šiai galiu duoti stiprų 9/10.
