įvairovė | Chloe Benjamin "Nemirtingieji"

Autorius: Chloe Benjamin
Pavadinimas: Nemirtingieji (The Immortalists)
Serija: -
Žanras: Grožinė literatūra, Šiuolaikinis
Psl.: 346
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Pasiėmiau įvairovei, nes Goldų šeima yra Žydai ar Semitai, nežinau, kaip tiksliai. Bet man tai pasirodė retai matoma tarp pagrindinių herojų, bent jau tarp knygų, kurias paprastai skaičiau, tad sumečiau, jog pravers praplėsti akiratį. Kaip tas pasakymas, jog kas kart kažką pirkdami: mes balsuojame.

Apie Knygą: Gandai apie be galo tiksliai ateitį nusakančią moterį, čigonę, aiškiaregę, pasiekė ir keturis Goldų vaikus. Pagundai sužinoti savo ateitį jie žinoma nepajėgė atsispirti. Per daug tai intrigavo. Kas bus? Ar jie bus laimingi? Ir, svarbiausia, kada jie mirs?

Visas tolesnis jų gyvenimas rėmėsi ant datos. Vieni ją pasiliko, kaip paslaptį, nepatikėję kitiems. Kiti - pasidalino data, gal būt norėdami išsklaidyti slogulį, kuris užgula kiekvieną, kuriam lemta mirti per anksti ir apie tai žinoti. Ir kiekvienas tos savo datos laukė, su baime, nekantrumu, viltimi. Viltimi, kad ateis ir praeis.

Mano Nuomonė: Nors įvairovės man būtų užtekę ir religijoje, kuri mano aplinkoje tiesiog per retai pasitaiko, bet jos čia buvo ir dar daugiau. Vienas iš brolių mirė nuo AIDS, tuomet, ankstyvuose 80-uosiuose, žudžiusio daugiausia homoseksualus ir dėl to vadintu gėjų vėžiu. Patys istorijos herojai buvo labai skirtingi ir į savo mirties datą žvelgė labai skirtingai. Bet čia prasideda bėda. Būčiau mielai skaitęs keturias knygas, seriją apie vaikus, kurie užaugo, žinodami kada mirs. Vietoje to turime keturias suspaustas istorijas, perpildytas bereikalinga informacija, kuri užglaisto faktą, jog jie užaugo ir tu nieko be tos pirmos dienos, bei artėjančios paskutinės, be jų darbo ir šeimos statuso - nieko daugiau nežinai. Viskas skubiai stumta pirmyn, plėtojant asmenybes iš smulkmenų, kaip reakcijų į sulčiąspaudės neturėjimą, arba tokių didžiulių dalykų, į kuriuos nepavyko sureaguoti dėl laiko ir vietos stokos, kaip iš niekur atsiradęs jau suaugęs vaikas. Arba visų tų antgamtinių, tikros magijos reiškinių. Tai, apie ką knyga? Apie vaikus, kurie sužinojo, kada mirs, ir tad iki tos dienos gyveno su galvoje vis tiksinčiu baimės laikrodžiu. Tik Tok, rytoj mirsi.

Nepatiko man. Nepatiko, nes per trumpos istorijos, o knyga - per ilga. Pilna ko nereikėjo, kai buvo ko reikėjo, o nieks neparašė. Nors OCD turėjo tik viena herojė, skaitant atrodė, jog jie visi apsėsti kažkokio obsesyvaus sutrikimo. Duodu 3/5, mat šiaip jau rašymo stilius būtų puikus. Gal man tik labai tas contemporary nepatinka, nežinau.

Alan Bennett "The Uncommon Reader"

Autorius: Alan Bennett
Pavadinimas: The Uncommon Reader
Serija: -
Žanras: Grožinė Literatūra, Humoras
Psl.: 120
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Paprašiau man ką nors rekomenduoti ir gavau šitą. Tokia lengvutė smagi knygelė, pusdienio pasiskaitymas, kai yra laiko, poros dienų, kai nėra. Jauki knyga kurią galiu rekomenduoti tiems, kam šiuo metu neskaitadieniai.

Apie Knygą: Viskas prasidėjo nuo Karalienės pareigos jausmo. Sekdama paskui savo corgi šunelius ji praėjo keliaujančią biblioteką ir pajuto pareigą pasiimti knygą, net jei pernelyg jokios ir nenorėjo. Ką ten, visai nenorėjo, jokios. Bet štai pasiėmė. O juk neskaitytos negrąžinsi, ką jei paklaus apie ją? Ir paskaičiusi, ir grąžinusi ji vėl jautėsi įpareigota pasiimti dar vieną. Laimė šį kartą, vaikinukas iš virtuvės, ten patupdytas matyt dėl savo intensyviai raudonų plaukų, jai padėjo knygą pasirinkti geriau.

Dabar gi Karalienės patarėjai skuba "netyčia" nukreipti jos lagaminus kitur, kad tik ji neturėtų su savimi savo knygų, kurios, jų manymu, atitraukia jos dėmesį nuo pareigų. Pastebėję slepiamą knygą, jie skubą ją nepastebėti nugvelbti, vėliau aiškindami Karalienei, jog manė, kad tai kokia nors kontrabanda, gal būt paslėpta bomba, pavojus jos gyvybei. Paskutinis lašas buvo jų suorganizuotas jos knygų patarėjo išsiuntimas svetur, mokytis. Gerai, kad jis apsiėmė mokslų, bet ką gi jai daryti? Panašu, jog Karalienei teks labai svarbus sprendimas, kuriam jai teks vėl pasitelkti visus savo išgyvenimo instinktus.

Mano Nuomonė: Įdomiausia knygos dalis, dėl kurios ir noriu ją visiems rekomenduoti, buvo Karalienės skuba skaityti, mat ji jau sena, tad turi skubėti pasivyti tą nerašytą ir neegzistuojantį standartą. Jos noras skaityti viską, ką tik gali, ką tik randa, bei jos patarėjo pagalba derinant ką skaityti kada, kad to noro neprarasti, kad kuo geriau suprasti skaitomą knygą, kuo labiau ja pasimėgauti, tikrai padeda pakurstyt norą ir pačiam vėl kažką imti. Man Lapkritis be išimties visada labai keistais, o šiemet pastebėjau, jis knygiškai keistas - daugumai. Tad čia buvo tikras perliukas. Gerai parašyta knyga, su lengvu humoru situacijų formoje.

Jaukiai susiskaitė, duodu 4/5, vienas minusas - pradžia sunkiai įsivažiavo, o po to taip ėmė ir baigėsi. Norėjosi daugiau, ne tiek pabaigoje, kuri buvo graži ir tikslinga, bet šiaip, viduj, bent dar vieno veiksmo.

Joseph Fink "Welcome to Night Vale" | Welcome to Night Vale 1

Autorius: Joseph Fink
Pavadinimas: Welcome to Night Vale
Serija: Welcome to Night Vale 1
Žanras: Grožinė, Fantastika
Psl.: 401p
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Apie fenomenu tapusį podkastą aš žinoma žinojau. Bet podkastų nemėgstu, tai niekad ir neklausiau. Vietoje to, sumečiau, imsiu ir paskaitysiu knygą. Net dabar rašant suprantu, kokia kvaila tai buvo mintis. Knyga tikrai ne man. Ir tikrai negaliu jos rekomenduoti niekam, kas nesiklausė to podkasto ir jo nemylėjo. Ne dėl to, jog kažkas ten būtų neaišku, ne, viskas labai aišku. Bet.

Apie Knygą: Night Veil miestelyje viskas kažkaip keista. Čia keistai teka laikas. Čia keistai veikia atmintis. Žmogus gali daugybę metų būti devyniolikos. Žmogus gali turėti ne vieną, bet du karšto pieno stalčius. Šiame miestelyje gyveno ir Džošas. Džošas gali būti kuo tik nori, bet kuo, arba tų bet ko - kombinacija. Džošas norėtų sužinoti, kas yra jo tėvas, bet jo motinai ta idėja atrodo nepriimtina. Ji - juo rūpinosi, mylėjo, augino. Tad negavęs informacijos iš jos, Džošas dingsta. Sunku ieškoti jaunuolio, kuris gali atrodyti, kaip bet kas. Bet jo mama turi idėją, bent kažkokį įtarimą, jog žino, kur jos mažylis iškeliavo. Mat Night Veil miestelyje ėmė rodytis kažkoks... Kaip jis ten? Evanas? Ne. Ne, jo vardas buvo Evanas. Vyriškis su rudu švarku. Jis davė jai, o tada ir dar daugybei kitų žmonių, lapelį su užrašu "King City". Lapelių niekas negali išmesti ar pamesti, jie grįžta į jų rankas, sveiki ir įskaitomi, su pavadinimu miesto, kurio nėra.

Mano Nuomonė: Ši knyga yra King'o ir Gaiman'o vaikas. Tokia pat be galo paini fantastika, kuri laužo realybę ir jos supratimą. Niekas neaiškina, kodėl ir kas vyksta, bet praleidžiama labai daug laiko aiškinant skaitytojui, jog "taip tiesiog yra". Tai labai erzino, ir siutino, ir vargino. Bet knygoje pilna ir tikrai labai gerų ir gražių dalykų. Lygiai, kaip ir mano aprašymas, prieštaraujančių. Gerai, bet blogai. Tarkime, herojai buvo tikrai labai įdomūs, labai skirtingi, ir tikrai neblogai parašyti.

Knyga, didžioji, bet neesminė jos dalis, tikrai gera. Ir neabejoju, jog tie, kam patiko Night Veil podkastas - ją pamėgs. Tikrai yra už ką. Bet, ji deja ne man, tad galiu duoti tik 3/5 ir priminti, jog tai tik mano asmeninė nuomonė.