Sidone-Gabrielle Colette knygą "Brangutis" (Cheri; "Obuolys" 2010; ISBN 978-609-403-171-7; 318p.) yra viena iš tų knygų, kurios patinka, o kuo - nė suprast negali. Atrodo, neįvyko nieko tokio kažko ypatingo. Ir juk ne pirma knyga, kur tarp kurtizanių stebime augančią asmenybę, jų mokomą ir lepinamą. Šią dar ir nusipirkau netyčia, buvo Obuolio akcija Maximoje, trys už vienos kainą (beje, nors oficialiai tos trys knygos - po penkiolika litų - visas jas per akcijas galima susipirkti po penkis litus), t.y. penkiolika litų už "Aš esu Legenda", už Hellsing ketvirtą manga ir šią knygą. Taip pamąsčiau, tarp vampyrų įterpta, o gal gi... Ne.
Tokia tad ir istorija. Kurtizanių elito damos paseno. Viena iš jų - užaugino sūnų, 25-erių metų Fredą, kurį visos jos myluoja, popina ir vadina Brangučiu pagal Lėjos papratimą. Bet ateina laikas ir joms savo bendrą sūnų ir, kai kuriais atvejais, meilužį, atiduoti kitai. Atiduoti savo Brangutį į vedybinį gyvenimą. Žinoma, dūžta ne viena širdis, mat meilei amžius nesvarbus.
Pažiūrėjau ir filmą, kuris tikrai neprastas. Sužavėjo mane tokios detalės, kaip žalio stiklo paauksuotos taurės ir panašiai. Manau filmas netgi kiek geriau paaiškina kai kuriuos knygos/istorijos aspektus, tačiau nesiūlyčiau jo žiūrėti prieš knygą.
Istorija ištisai voliojo galvoje kažkokią kitą. Gal būt tai Zevrano istorija iš Dragon Age, gal būt kažkas kito. Ką gi, tad, pakvėpavau pudruotu oru, pasigrožėjau kaklaraščiais ir skrybėlaitėmis, o dabar duodu 6/10, nors nesigailiu, kad turiu savo kopiją.
