Cardogan namuose tvyro vis kylanti įtampa. Už lango - nuolatiniai žmonių protestai. Jiems nusibodo pavojingi kaimynai ir jie nori, kad šie antgamtiniai padarai grįžtu iš kur atėję - pragaran. Po itin brutalių reivų dingo kelios merginos. Sklando gandas apie naują narkotiką. Ir, be viso to, kad ir kas stovi už visų šių išpuolių, nuoširdžiai stengiasi apjuodinti būtent Cardogan klaną. Sullivan spaudžiamas iš dviejų pusių: miesto mero ir vampyrų kažko ten tokio aukštose pareigose. Didžiausia bėda žinoma nėra pats spaudimas, bet jų įsakymų prieštaravimai. Meras nori, kad Sullivan pagaliau sutvarkytų šį reikalą, mat visi siūlo galai veda į Cardogan namus. Vampyrų viršilos nori, kad jis liautųsi kištis, kur kištis jam, kaip Cardogan namo galvai - nepridera. Tad, savas kailis ar klano garbė?
Merit, tuo tarpu, rado būdą, kaip apeiti abiejų šalių įsakymus. Galų gale, juk nurodymai buvo skirti jos bosui, o ne jai. Tad ko Sullivan nežino, dėl to Sullivan ir negali būti kaltas, ar ne? Ji imasi sekti reivų išgyvenusiųjų pėdsakais. Deja, kuo daugiau ji atkapsto, tuo labiau griūva jos pačios supratimas apie savo gyvenimą. Ne visos jai pasakotos istorijos yra tiesa, kaip tarkime ir toji apie jos pavertimą vampyre.
Žodžiu, knygos gale ten toks posūkis, kad man net linksmiau pasidarė. Nes jau tikrai darėsi nuobodu. Ir skaitant mano aprašymus, net ir šį, turbūt nekyla noras paskaityti, ar ne? Tai kol kas ir nerekomenduoju, rimtai. Šiai duodu 3/5, dar bent vieną tikrai paskaitysiu. O liko tai dar gal dešimt... Palyginus tai Sukės Stekhaus knygos buvo tikras auksas. Daug knygų, plonos, greit skaitėsi, linksmos net.
