Kad ir kaip Leila mylėtų Vladą ir jo žmones, jo elgesys ją tiesiog erzina, ir kuo toliau, tuo labiau. Jis dingsta be žinios, nepranešęs nei kur, nei dėl ko, nei kada. Elgiasi šaltokai. Verčia, nors netiesiogiai, ją prisitaikyti prie vampyriško gyvenimo ritmo. Paskutinis lašas buvo jo sukeltas vakarėlis. Jos sesuo, o ir ji pati, manė jog štai, viskas, jis - pasipirš. Tamsos princas ją ves. O jis, vietoje to, prie visų savo kolegų ir pavaldinių, pasiūlo jai nemirtingumą... Leila, negailėdama žodžių, tuoj pat nutraukia su juo visus santykius, to pasekoje gal būt pažemindama princą jo pavaldinių akyse, ir išsinešdina iš jo namų. Ir jei tai atrodė labai blogai, tai tik palaukite, kol Leila sužinos, jog į akiratį grįžo Vlado buvusioji...
Neužilgo po visos tos dramos įvyksta sprogimas, kuriame Leila vos nežūva. Akivaizdu, jog tas, kas jį sukėlė, norėjo, kad iš jos liktų kuo mažiau. Vietoje to, vietoje Leilos, mirė keli jos draugai, nekalti žmonės. Kas gi norėtų ją šitaip pražudyti? Na, sąrašas nebe toks ir trumpas. Į jį galima pridėti ir neseniai įskaudintą vampyrų princą. Tą patį, kurio veide nebuvo jokio gailesčio, ar net nuostabos, kai jam pranešė apie jos tariamą mirtį. Visa laimė, kad Vlado dešinioji ranka yra pasiryžęs ją saugoti ir ginti, net ir nuo paties Vlado.
Žinot, o man visai patiko. Gal ne visa ta drama "kodėl tu man nepasipiršai" ir "kodėl tau negaila, kad aš - tariamai numiriau". Bet ta kita drama, apie Vlado buvusiąją. Įdomi persona. Pasirodo šiame pasaulyje esama ne tik vampyrų, bet ir rimtų raganų, stiprių kerų, ir dar galai žino ko. Galiu duoti jau visus 8/10, užsitarnauti ir stiprūs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.