Roderick Gordon ir Brian Williams patiekė mums jau ketvirtą knygą iš "Tunelių" serijos ir bus penkta (po jos gal ir dar daugiau, penktoji vadinsis "Spiralė" arba pan.). Pirmoji buvo "Tuneliai", paskui ją sekė "Gilybės", "Laisvas kritimas" ir štai, pagaliau "Artyn". Knygų klubas nepasišiukšlino ir patiekė ją mums. 40lt aišku nemažai, bet knyga turbūt fantastiškai fantastiška.
Tunelius pamenu nusipirkau todėl, kad tuo metu, kai ji buvo "ant bangos" (kuri aukštai nekilo), aš kaip tik medžiojau visokias fantazijas. Gal pusę, ne, mažiau nei pusę knygos skaičiau šiaip sau. Nelabai patiko, skeptiškai nusiteikiau. Bet tada kažkas lyg nutrūko. Ir užplūdo toks, vaizdžiai, bet rimtai kalbant-tariant jausmas, kuris rytais priversdavo šokt iš lovos tiesiogia ta žodžio prasme ir iš kart griebt ją skaityt. Surijau dvi primąsias ir sulėtinau tempą su trečiąja, mat maniau jog tai bus viena iš tų gerų britiškų trilogijų. Tada visai netyčia internete ėmiausi ieškot šio lobio ir ką jūs manot? "Laukite tęsinio "FreeFall" (laisvas kritimas) jau šį rudenį". Tai buvo tobulai gera naujiena, mat jau nuo antros knygos susižavėjau naujai pasirodžiusiu, tokiu keistai Steampunk stiliumi dvelkiančiu herojumi Gaigalu (Drake). Tipelis ne iš kelmo spirtas. O autoriai - tikri plunksnos meistrai. Dar niekad savęs taip nelyginau su herojais, dar niekad negalvojau - ei, aš irgi taip elgiuosi!
Tai tiesiog pasakiškai geros knygos, visiškai nestandartiška fantazija, kuri vyksta mūsų laikų Britanijoje ir daugiausia beabejo po ja. Pastebėsit labai daug katastrofų, kurias patyrėm per pastaruosius dešimt metų - autoriai jas taip gerai įterpė, taip puikiai sunaudojo, kad leido patikėt savo fantazija, kaip realybe. Ar būna geriau?
Reiks eit daryt vietos lentynose, kuriose net uodas neišsitektų ir pirkt. Nieko nepadarysi. Kaip kažkas kažkada sakė - geriausias būdas apsigint nuo pagundos - jai pasiduoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.