2016 m. spalio 21 d., penktadienis

C.S. Pacat - Captive Prince: Kings Rising [3]

Stengiausi skaityt lėtai, po mažai, bet baigėsi ir nors tu ką. C.S. Pacat Captive Prince trilogijos paskutinę knygą "Kings Rising" (ISBN 174348495X; 385p.; Goodreads) baigiau vakar, 4h ryto, ir dar ilgą valandžiukę galvojau, kaip reikės viską aprašyti, ir ar turėčiau parašyti dar vieną, papildomą įrašą visų trijų knygų verdiktui. Po to dar galvojau, ką gi visgi reiškia žodis "verdiktas"... Žemiau gali būti spoilerių, tad nenorintiems skaityti: knygos tapo mano visų laikų mėgstamiausiomis. Jokių didelių aukų, kad būtum su tuo, su kuo nori būti (tarkim, Morganos Kryžiuje ten tos meilės seilės su vampyru baigėsi tuo, kad jam teko tapti žmogumi; filmuose dažnai vienas ar kitas poros dalyvis nevyksta į koledžą ir panašiai, kad liktų pora, ir t.t.), klastingos politinės kovos, kuriose išverstakailiai tuos kailius dar intensyviau išvertinėja į kitas spalvas, ir tie idealūs visų mazgų atmazgiojimai: nenuspėti istorijos posūkiai, paviršiun iškilusios tiesos ir priežastys...

Tiek Verės, tiek ir Akielos sostai užimti uzurpatorių, abu tikrieji paveldėtojai - maišomi su purvais. Abu jie turi per mažai, kad dar ką nors prarastų, tad atrodo logiška sujungti pajėgas ir stoti į bendrą kovą dėl savo karalysčių. Galų gale, juk aplink Kastor, Damiano brolį, stovi būtent Regento, dabar jau Verės Karaliaus žmonės. Jo planai padėjo pražudyti Damiano tėvą, ir gal būt - daug kitų, stovėjusių tarp jo ir Verės sosto. Mano priešo priešas...

Damianos apkaltinamas savo tėvo nužudymu, Laurent - karalystės išdavyste. Regento žmonės - visur, ir kėslai seka kėslus. Kyroi nenori padėti Verės princui, ir abejoja savuoju, tad suvienyti dvi tokias skirtingas armijas pasirodo gali būti daug sunkiau, nei atrodo, t.y. net turint bendrą priešą. Akielos Kyroi, žiūrėdami į Laurent, mato jaunuolį, kuris laikė jų princą vergu, padarė iš jo savo meilužį, nuplakė jį beveik iki mirties, ir dar gi reikalauja Delpha miesto, taip sunkiai laimėto. Net ir Damianos suvokia, kad Laurent turi savo planų, ir jie nebus atskleisti, iki bus įvykdyti, tad savo žmonių atsargumą supranta. Bėda ta, kad jam be galo patinka šalia turėti tą šviesiaplaukį Verės princą ir jei tektų rinktis tarp savo karalystės, ar jo...

Graži knyga. Be galo patiko, kad istorijos posūkiai neturėjo jokių užuominų, tad ir nuspėti nebuvo iš ko. Per visas tris knygas persipynusios šalutinių herojų istorijos pasirodė esančios pačiomis reikšmingiausiomis. Patiko politinė pusė, valdžia prieš teisėtumą, atsargūs žingsniai karo lauke, neįtikėtinos pastangos išsaugoti gyvastį ir herojų charakterių išlaikymas. Pokyčiai, žinoma, yra. Laurent ir Damianos kovojo vienas prieš kitą, vienas šalia kito, ir vienas už kitą, bet jų abiejų esmės išliko tokios pačios, ar bent jau knyga užbaigta, prieš įvykstant pokyčiams. Viskas labai gerai ir tvarkingai užraukta, ir nors mielai paskaityčiau dar vieną tęsinį - gyventi jau galima ir be jo. Knygai duodu 10-10, dedu prie mėgiamiausių, ir manau, visgi, parašysiu tą verdiktą visoms trims.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą