Pavadinimas: The Lion and the Crow
Serija: -
Žanras: Istorinis Romanas, LGBT Literatūra
Psl.: 146
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Po tokios gigantiškos knygos, kaip Miglos Vaikai 2, norėjosi ko nors trumpo ir lengvo. Tai pasiėmiau Eli Easton knygą "The Lion and the Crow". Apie autorę nieko nežinau, ir nieko jos neskaičiau. Bet po šios knygos, manau būčiau ne prieš ir daugiau ko prigriebti.
Apie Knygą: Septintas sūnus neturėtų erzinti brolių vien savo egzistencija. Jis neturėtų niekam rūpėti, mat į sostą - toli gražu nepretenduoja ir ves, greičiausia, tik pačią naudingiausią nuotaką visai šeimai. Bet Kristianas - pernelyg dailus, jo akys per ilgai užsilieka ant vyriškių, ir jis - pernelyg pavojingas. Tad, kai septintasis brolis pasisiūlo palydėti riterį į savižudišką žygį gelbėti sesers, tarp jo brolių atsiranda tokių, kurie net tokiu, atrodytų, geranorišku poelgiu - nepasitiki. Bet vaikinas pramintas Varnu tenori pasprukti iš po to nuolatinio stebėjimo, spaudimo, brolių užgauliojimo. Ir jei tai įmanoma tik savižudiškoje misijoje, ką gi, bent jau nuo riterio, su kuriuo keliaus, akių neskauda...
Mano Nuomonė: Žinot, paskaičiau taip iki tos vietos, kur jau pilis su ta seserim - netoli ir galvojau nu va, dabar prasidės nesąmonės. Abu narsiai ir sąžiningai įsiverš vidun, garbės vardan pareikalaus atiduoti ten tą seserį ir kaip kokioj matricoj, tik su strėlėm vietoj kulkų, prasineš pro priešo kareivius, bei pabėgs. Ir, nieko panašaus neįvyko. Knyga parašyta labai gerai, istorija - dinamiška. Herojų sprendimai - netikėti, reakcijos - natūralios. Buvo labai įdomu skaityti. Netrūko nei posūkių, nei netikėtumų. O dar ir užbaigė taip pilnai ir tvirtai, kad jau tikrai, bene nėr ko kibti. Romano dalis tik, vienoj ar dvejose vietose šiek tiek nerimau, ar nebus čia viena tų istorijų, kur herojai ima gailėtis savo veiksmų... Tad, šiaip, dėl viso pikto, noriu paklaust, ar man verta aprašymuose minėti, ar būta detalių meilės scenų, ar jos buvo tik primestinos? T.y. ar tai jums būtu svarbu, renkantis knygą?
Vienas dalykas prie ko prikibsiu, tai pernelyg rimti herojai, pernelyg rimta istorija. Trūko to lengvumo, humoro, prie kurio esu pratęs. Bet tai tik mano asmeninė nuomonė. Knygai duodu stiprų 4/5 ir manau paieškosiu dar ko nors iš šios autorės.
