Pavadinimas: The Last Astronaut
Serija: -
Žanras: Mokslinė Fantastika; Siaubo
Psl.: 400
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads
Pati pirma knyga, kuri tikrai įtraukė mane į skaitymo pasaulį buvo John E. Stith "Įsibrovėlis", ją pirkau už sutaupytus kišenpinigius skirtus pietums. Keista buvo skaityt realiai tokią panašią istoriją, David Wellington "The Last Astronaut". Ir šiek tiek gaila, kad ši man toli gražu ne taip patiko.
Apie Knygą: Pirmas kontaktas. Neatpažintas objektas įskrido į Saulės Sistemą, apsisuko ir pasuko tiesiai link Žemės, lėtėdamas. Į klausimus ir prašymus atsiliepti atsakoma tik tyla. Neturėdami kitos išeities, NASA paleidžia prie jau sustojusio objekto savo geriausius astronautus. Bet ir juos pasitinka tyla. Gąsdinami horizontą dengiančio gigantiško kosminio laivo, kuriame, gal būt, knibžda ateivių, pasirengusių sunaikinti žemę dėl to ar ano resurso, astronautai nutaria eiti ir pasibelsti į kaimynų duris. (gal jiems tik cukraus reikia)
Mano Nuomonė: Struktūriškai istorija parašyta gerai. Tiesiog nebuvo pakankamai įdomi, visiškai nekabino, o siaubo elementai tik trukdė. Tamsoje, vien su astronauto kostiume esančia lempele ten galėjo viskas baisu būt. Vietoj to labai ilgai ėjom per koridorius, kopėm viršun, šokom žemyn ir iš visur rankiojom begales, tiesiog begales USB. Manytum ten armija praėjo, o ne du maži būreliai astronautų. Herojai šiek tiek gelbėjo situaciją. Nors buvo lėkštoki, su iš anksto labai aiškiai matoma paskirtimi istorijoje, kiekvienas pasirodė savaip unikalus ir, na, autonomiškas. Ne vien ten tik tam, kad kitas herojus geriau atrodytų.
Nėr, kad knyga bloga. Tiesiog nėra ji ir gera. Duodu stiprų 3/5, jei istorijos apie pasivaikščiojimus po ateivių... laivus, jums patinka, tai gal būt patiks ir ši knyga.
