Pavadinimas: Burning the Books
Serija: -
Žanras: Istorija; Negrožinė
Psl.: 308
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads
Sunkūs tie neskaitadieniai, vos slenkuosi. Perskaičiau rekomenduotą knygą, Richard Ovenden "Burning the Books", įdomi tokia, apie knygų, kaip identiteto svarbą, bei duomenų išsaugojimą.
Apie Knygą: Užrašytos žinios - lengvai perduodamos ir sąlyginai lengvai prieinamos. Siekis, žinoma, yra padaryti informaciją prieinamą visiems, pagal poreikius. Bet, tai žinant, nenuostabu, jog tas užrašytas žinias įvairios valdžios institucijos ir grupuotės naudojo, kaip įrankį. Įrankį ištrinti žmonių kultūrinį identitetą, istoriją. Knygoje pasakojama apie informacijos naikinimą ir jos išsaugojimo būdus, bei viso to svarbą, nuo degių papirusų, iki socialiniuose tinkluose užrašytos dabartinės istorijos. Ir nors minimi esame ir mes, apie knygnešius, gabenusius mums mūsų literatūrą - pasigedau.
Mano Nuomonė: Knyga labai padrika. Nuo Aleksandrijos bibliotekos svarbos ir jos sudegimo reikšmės, einama prie nacių bandymo ištrinti Žydų tautos istoriją naikinant visą susijusią literatūrą, iki kelių autorių, kurie nenorėjo, kad jų darbai juos pragyventų, ar tiesiog nenorėjo to ar ano - paviešinto, net po mirties, tęsiant į skaitmenines laikmenas, socialinių tinklų profilių svarbą, bei užbaigiant tokia grėsminga nata, kaip "turėtumėme priimti knygų naikinimą, kaip pavojaus signalą". Tie autoriai ten tokie, kaip ne prie ko, nes knyga lyg ir žadėjo papasakoti apie informacijos tęstinumo svarbą, bet gavos, kad labai ilgai ir nuobodžiai skaičiau, apie tai, kaip po kažkokio vyriškio mirties jo artimiesiems sekėsi sudeginti, ar paslėpti, jo dienoraščius. Suprantat? Knyga tikrai įdomi, bet vietomis informacija - klaidinanti, kitur - tiesiog nelipo į bendrą katilą. Bet dėl tų kelių tikrai gerų skyrių - ją perskaityti verta.
Parašyta padrikai, bet, kaip ir sakiau, yra tikrai gerų skyrių, tai duodu stiprų 3/5.
