Šią knygą mano keistoji makaulė kažkaip susiejo su visai kitu autoriumi. Ši gi parašyta Arto Paasilinna ir vadinasi "Kaukiantis Malūnininkas" (Ulvova Myllari; The Howling Miller; "Baltos Lankos" 2010; ISBN 978-9955-23-375-6; 229p.), ir atrodo Lietuvoje jis pasižymėjo ne vienu savo darbu.
Istorija viena iš tų, kur sėdi ir galvoji, na, tai kurį čia į psichuškę vežt reikėtų? Lyg lengva Dostojevskio "Idioto" versija. Malūnininkas Hutunenas atvyko į kaimą, įsigijo malūną ir pasiutusiai gerai tvarkėsi. Jo darbas - mėgtas ir gerbtas, nebrangus ir iš dušios. Visi džiaugės iš kart iki tol, kol per mišką nuskardėjo vilkiškas kauksmas, o pats Hutunenas - nėrė tarp medžių ir dingo likusiai dienai/nakčiai. Tiesą pasakius, tą akimirką maniau, jog skaitysiu apie vilkolakį, bet kur tau, viskas kur kas paprasčiau ir skaudžiau.
Hutunenas atsiduria situacijoje, kur kitiems galima, o jam - nederėtų. Kodėl? Mat jis didžiulis vyras, nagingas, bet naujas kaime, tad keistas ne tik išvaizda, bet jau ir elgesiu. Žmogus, būdamas toks įprastas, kokie ir visi jo kaimynai su kuriais gal būt net ir užaugo - nemato nieko blogo suvaidinti, kaip jo šuva griebė lokį. Bet kai gervės vaidmens imasi toks vyriškis, kaip malūnininkas - tai jau įžeidu, keista, nepridera.
Skaitant knygą paaiškėja, jog Hutunenas, nors daugeliu atžvilgiu - visai suprantamo elgesio, bet visgi turi tam tikrų problemų. Jas beje, manau ne vienas skaitytojas pateisins. Pati istorija tikrai įdomi, nors knyga ne iš tų, prie kurių prisiriščiau. Duosiu 9/10, gera knyga, nors nežinau nė kokiems skaitytojams ar nosferatams ją reikėtų rekomenduoti.
