Felicia Day - You're never weird on the internet (Almost)

Esu gan impulsyvus žmogus. Jei nusprendžiau kažko išmokti - skirsiu tam visą mielą dieną. Kažkada taip nusprendžiau išsiaiškinti, tai kas čia per YouTube, nes Lietuvoje tada tai buvo tik platforma, kur dalinomės fanų video, katėmis, ir muzika. O aš norėjau būti tas vaikis, kur laukė trečiadienio, kada bus įdėta nauja serija kokio nors šou, kurio net nerodo per jokį ten teliką (vos ne "fui"). Pirmiausia radau režisuotus vlogus (video blogai). Tada jau tuos gerus vlogus. O tada, šiaip taip, ir tikrus rimtus mini-serialus, kurtus būtent tokiai platformai. Tame tarpe, vienas pirmųjų ir pačių mylimiausių tapo The Guild (ten spauskit "load more" ir varykit žemyn, jie visi pačioje apačioje, iš viso - 6 sezonai). Taip radau Felicia Day, ir nuo to laiko ją tebeseku. Ir štai pagaliau, po, atrodo, poros metų nuo išleidimo, prisėdau ir prie jos knygos "You're Never Weird on the Internet (Almost)" - Internete tu niekad ne keistas (beveik)" ar kažkaip taip (ISBN 1476785651; 260p.; Goodreads). Ir nors Felicia mums beveik visur pristatoma, kaip geek'ų karalienė, originalioji gamer girl, neapsirikite, ši knyga - biografija apie žmogų, kuriam žaidimai tiek padėjo, tiek ir tapo baisia adikcija (ant žaidimų ji tikrai nestumia, vis dar juos noriai žaidžia ir net streamin'a į twitch), o visa kita - net ne apie tai.

Tai knyga apie namuose mokytą keistuolę merginą (ji iš laimės šokinėjo, kai mama gavo dėžę vadovėlių, ir verkė bijodama, kad nebegalės mokytis matematikos), kuri išbėgo į Holivudą paskui svajones. Ten ją sutrynė į miltus kartą, du, ir daugiau. Bet ji atsikėlė, ir vėl puolė krapštyti tas sienas, kol vieną dieną pavyko pasidaryti savo pačios nišą. Čia turiu omeny - be plastinės nosies operacijos, krutų padidinimo, visokių B lygio siaubo filmų dušo scenų, ir t.t. Ji vaidino reklamose, buvo ta mergina, pas kurią ateina paverkti plakato centre stovinti herojė, ir taip toliau, žodžiu, "Velnias dėvi Pradą" ji nevaidino. Bet visi žiūrintys Supernatural turbūt pamena Charlie, raudonplaukę hakerę, kuri būtų tikusi į Winchester sesutes.

Kariaudama su šia nedraugiška industrija ji smuko į depresiją, nuo kurios šiek tiek gelbėjo MMO žaidimai (tie internete, kur daug žmonių: massive multiplayer online; šiuo atveju konkrečiai - World of Warcraft, aka WoW). Gelbėjo ir sukūrė tą komforto zoną, kurią turbūt kiekvienas mūsų esame radę knygose, filmuose, serialuose, ar tuose pačiuose žaidimuose. Ir, jos žodžiais, tapo nuo to priklausoma. Čia Felicijos istorija kiek patamsėja: ji nenorėjo niekur eiti, vaikinas po nosimi padėdavo maisto, o ji nė akių nuo ekrano nepatraukdama - jį sukirsdavo, nežinodama nė kas tai buvo. Ji nebekūrė, ji nebejudėjo pirmyn.

Iš liūno išlipti jai padėjo grupelė kūrybingų žmonių, kurie skatino vieni kitus siekti tikslų. Tik tiek. Ne "mesk savo žaidimus", o "pirmiausia, tik, padaryk, ką nori padaryti". Taip, po jos išsisukinėjimų, ir jų tempimo, galiausiai gimė The Guild, ir pasaulis pamatė Felicia Day. Neturėdama biudžeto ji rankiojo daiktus iš šiukšlių, mat būdama perfekcioniste - norėjo tobulos scenos tam ar kitam herojui; viską filmavo savo namuose, kuriuos, kaip tą patį šiukšlyną, po to reikėdavo tvarkyti nuo grindų iki lubų. Ir, galiausiai, pati rašė blogeriams, po laišką kiekvienam, prašydama pažiūrėti į jos kūrinį. Jei vis dar jaučiatės blogai, kad kažkam, kažkada spamminot, norėdami, kad ateitų paskaityti ir jūsų blogo apie knygas, žinokit, kad Nosferatu visada labai mielai laukia tokių komentarų. Nes jūs, kaip ir Felicia, darote viską, ką tik galite, kad pasiektumėte to, ko norite. Aš tai suprantu ir gerbiu.

Taigi. Knyga gera, tikrai labai juokinga, ant video žaidimų tikrai nestumiama, tikrai, pažadu. Duodu jai 10/10, ir gailiuosi tik, kad perskaičiau vienu prisėdimu, nes būtų buvę gerai to turėti ir kitai dienai. Dabar kviečiu visus tvarkingai eiti paspausti ant nuorodų pas mane dešinėje, nusipirkti kokį knygos skirtuką, ar apyrankę, ir palikti man komentarą su savo blogo nuoroda (galit ir el. paštu, ar feisbuku), aš ateisiu pažiūrėti.