Ted Dawe knyga "Into The River" ("Į Upę"; ISBN13 9780473205089; 279p.; Goodreads) yra viena iš tų labai patikusių knygų, kurių nė nežinau kaip aprašyti. Bet kaip intro pasakysiu tiek: tai dar viena knygų klubo knyga. Ir, turint galvoje, kiek mano "perskaityta" sąraše būtų spragų jei ne jis, drįsčiau teigti, jog kiekvienam skaitytojui vertėtų kada į tokį prisijungti. Žinau ką pasakysit - turiu tokį knygų sąrašą, jei dar kiti bruks savas... Bet maniškis irgi netrumpėja, o gailėtis neturiu ko.
Te Arepa yra Maoris iš garbingos genties, kuri, kažkada seniai laimėjo kovą prieš kitą gentį ir tapo išgyvenusiais. Te Arepa buvo pavadintas berniuko, padėjusio juos visus išgelbėti vardu, ir, kad jau giminiavosi, gavo pro-prosenelio, kurio dėka gentį ir pavyko išgelbėti, pavardę: Santos, pirato, išduoto ir išplauto į Maorių krantus, kur pagaliau rado ir naują gyvenimą, ir naują šeimą. Knygos pradžioje viskas buvo taip keista! Visur pilna Maoriškų žodžių, slengo. Ra, Te Arepo senelis, vis pasakojo tokias ilgas (bet įdomias) istorijas, o po jų dar sekdavo ir maldos. Mitai, atrodė, už kiekvieno kampo tik ir laukia, su visokiais monstrais, dvasiomis ir prakeiksmais. Baigiantis ketvirtam skyriui tikrai nemaniau, kad Te Arepa priims pasiūlymą išvykti mokytis į berniukų mokyklą, šešios valandos kelio nuo namų automobiliu. Bet jis sutiko.
Sunku pritapti. Kiti gi atiduoda viską, kad tik apskritai prisitaikytų, ką jau ten pritapti. Te Arepa pakliūva gyventi į kambarį su trimis labai skirtingais vaikinais: bestuburiu fermerių sūnumi, su šeima už malonių šypsenų slepiančia siauraprotiškumą. Mitch'u, karštakošiu kietuoliu, tėvu iš kalėjimo, ir galva pilna automobilių bei lenktynių. Ir Steph'u, kuris, dėl savo keliaujančio biznieriaus tėvo, jau matė visas tokias mokyklas ir puikiai žino, kaip jos veikia, bei kaip jose išgyventi. Šios trijulės padedamas, tiesiogiai ir netiesiogiai, Te Arepa virsta Davosu (su Steph'o pagalba jam pavyksta išvengti bjauresnių pravardžių). O Davosui Te Arepo kūnas jau per mažas. Išvykos namo tampa skausminga rutina, bene našta. Juk ten, už nugaros lieka pats gyvenimas: mašinos, merginos, narkotikai ir draugai. Tarsi vyktų puikus vakarėlis, o tu sėdėtum už sienos.
Duodu knygai 10-10 ir užsičiaupiu. A, taip, ir po šimtmečio, pagaliau dedu dar vieną knygą į mėgiamiausių sąrašą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.