2013 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis
Alexandre Dumas - Tūkstantis ir viena šmėkla; Salteadoras
Tai vienas iš tų leidinių, kur dvi apytrumpės istorijos sugrūdamos į vieną knygą ir tau tenka laužyt galvą - ar skaityt abi, ar tik tą, kurios norėjai? Aš Alexandre Dumas knygą "Tūkstantis ir Viena Šmėkla; Salteadoras" (Les Mille Et Un Fantomes; ISBN 9986-779-03-0; 164p.; Le Gentilhomme De La Montagne; ISBN 9986-779-03-0; 380p.) ėmiau dėl tų šmėklų, bet perskaičiau ir Salteodorą. Sumečiau, jog geriau perskaityti, nei neperskaityti.
"Jaučiau, kad jeigu jis į mane šaus, arba pistoletas užsikirs, arba kulka nepataikys." 101p.
Pirmoji istorija, kaip ir skelbia pavadinimas - apie šmėklas ir gyvuosius numirėlius. Vos kelias, o ne tūkstantį ir vieną. Susirinko būrys vyrų ir gležna moterėlė, ir kiekvienas papasakojo, kaip su kokiu numirėliu pabendravo. Tenka pripažinti, kalbančios nukirstos galvos manęs visai nesužavėjo. Gal kiek dėl mano meilės pasakoms apie Karpatų vampyrus, geresnė pasirodė moters istorija. Šiai pusei knygos duodu 5/10 ir pagaliau išbraukiu iš sąrašo to, ką kažkodėl norėjau perskaityti.
Antroji - apie jauną bajorą, bėglį, kuris per jaunystės klaidas buvo ištremtas. Painoka, bet nebloga istorija. Viena iš tų, kur vargeta paaiškėja esąs karaliumi, o įsimylėjėliai išskiriami, mat pasirodo - jiedu brolis sus seseriai. Nebijokit, nieko "neprispoilinau". Šiai pusei knygos duodu 6/10, mat karštakošiškų kovų scenos man visada prie širdies.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.