Charlaine Harris - Dead Ever After [13]

 

Štai ir paskutinioji Charlaine Harris knyga apie Sukę Stekhaus, pavadinta, kaip ir pridera "Dead Ever After" ("Gollancz"; 2013; ISBN 978-0-575-09664-6;). Pabaiga ir gera ir bloga, priklausomai nuo to, kaip į ją pažiūrėsi. Manau didžioji dalis erzinsis, kad Sukė liko ne su tuo, su kuo reikia, o man tuo tarpu patiko jos pareiškimas, kad jei jis ją paliks, tai ir tiek tos, išgyvens tą ir gyvens toliau. Kai pagalvoji, gal ir ne pati protingiausia ar įdomiausia moteris ta mūsų Sukė, bet pati dirba ir užsidirba, kažką kažkiek skaito, nestokoja šiokio tokio sarkazmo ir neužsidaro savo namuose pusmečiui, jei koks vyrukas ją palieka. Toks pliusas manau ne toks ir mažas. Kuo dar pagirt galiu? Vampyrai įvairūs ir daugiau ar mažiau likę prie klasikinio įvaizdžio, kas man visada buvo arčiau širdies, nemėgstu perrašinėjamų mitų. Su vilkatais aišku persistengta, kai net wererabbit egzistuoja, bet autorė jau ir pati po to ėmėsi to nebeminėti, manau suprato, kad jau per daug.
  O ši konkreti knyga gali būt pagirta už tai, kad viskas susitvarkė. T.y. Sukę vėl žudo gaudo pjauna, bet vietinė fauna ją jau pažįsta, tad kai ją įsitempia kur - pusė Bon Tempso šoka į automobilius ir vejasi savo telepatę. O ir su Kvinu Sukė malonėjo padoriai vėl bendraut (jis man ten iš jos visų "vyrų" buvo priimtiniausias). Bėda tik ta, kad tarkim, kokiam nors veikėjui dingus, t.y. jei jis ar ji išvyksta nakvot kitur - tai apie jį ir nebepagalvojama daugiau. Išnyko iš akiračio. Ir aišku, tas standartinis pabaigimas, kai serija tempiasi per tryliką knygų - visi (išskyrus Sukę) susiženyjo, ir ėmė lauktis ar gimdyt vaikus.
  Ką gi, gal literatūrinės vertės šiose knygose nedaug, bet užimt jos gali. O ir šiaip, atsirado mano rankose kai tikrai labai reikėjo durų į kur nors, kur galima pailsėti. Tad, nepaisant akivaizdžių trūkumų visai serijai duočiau 8/10, o šiai konkrečiai knygai - 9/10.