Juk ne tik man sunku suprasti žmones, ar ne? O štai paskaičiau Adam Thirlwell "Politiką" (Politics; "Tyto Alba" 2004; ISBN 99-88-16-370-6; 285[3]p.) ir kažkas jau aiškiau. Ir dar atrodo taip paprasta, kad dabar jau nebesuprantu kito dalyko - kam reikėjo skaityti beveik 300p. apie žmogų, porą, trijulę, draugystę, seksą ir architektūrinį grožį, kad suprasčiau ir taip akivaizdų dalyką?
"Matot, kai pobūvių mėgėjas turi kokių minčių apie architektūrą, jis iškart gali jas kam nors išsakyti. Kai toks pobūvių mėgėjas ar mėgėja netikėtai atranda naują teoriją apie visuomeninės paskirties pastatų projektavimą Veimaro Vokietijoje, jo ar jos visi mielai klausysis. Na o žmonės, kurie tik sėdi, skaito ir mąsto, tegali būti žavūs patys sau." 59p.
Knyga parašyta ne itin maloniu, bet lengvu stiliumi. Po prasto vertimo klodais dar galima surasti ir daug pasislėpusių, bei stirtas tiesiai šviesiai pateiktų genelių minčių. Nežinau ar kas pamenat, bet ši knyga sukėlė tikras audras, kai buvo išleista. Vieni jos nekentė, kiti šlykštėjosi, o treti žavėjosi. Juk čia toks mišinys, toks kratinys tokių gerų ir žinomų autorių... Na, o aš save priskirsiu ketvirtai grupei. Kokiai? Manau jog aš ir ši knyga dabar esame draugai. Juk galų gale, ji apie draugystę, ar ne?...
Istorija pasakoja tikrai šaunių dalykų. Pabuvojam ir Venecijoje, ir Budapešte, aišku daugiausia laiko sėdim kažkur Londone, o dar ir veiksmas prasideda lovoje. Ir kuo toliau, tuo grėsmingiau žada aplink tą pilną buduarą suktis. Bet skaitant, ir net gilintis per daug nereikia, mat autorius labai interaktyviai bendrauja su skaitytoju, jog visai ne tame esmė. Jog grėsmė slypi kitur. Čia reikia bijoti įskaudinti draugą, sumenkinti kito meilę. "Ši knyga ne apie seksą. Nieko panašaus. Ji apie gerumą."
Manau visi žinot apie seksą trise. Būti trimis draugais, taip ne vietoj paminėsiu, išmokė matyt Haris Poteris. Bet kaip trise būti pora? Tai savaip graži istorija bandanti išnarplioti tokį bohemišką reiškinį, kaip menage a trois. Nors išversta bjaurokai, o parašyta irgi keistokai, bet turi puikaus šarmo ir puikių vaizdų. Lyg žiūrėtum seną prancūziškos meilės ir aistros dvasia dvelkiantį filmą apie tris šiuolaikinius įsimylėjusius draugus ir vieną ironiškai sveiko proto gimdytoją. Duosiu knygai stiprų 8/10 ir rekomenduosiu tam tikrai grupei žmonių. Nežinau, kas čia nosferatauja mane sekdami ir skaitydami, tad patys nuspręskit, ar esat dalis TOS grupės.
Anotacija: Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad "Politika" - tai romanas apie seksą, tiksliau, apie seksą trise. Jauni Londono gyventojai - teatro aktorius, architektūros studentė ir televizijos reklamų aktorė - leidžiasi į seksualinius eksperimentus. Kuo čia dėta politika? Romane gausu humoristinių aliuzijų į "didžiąją" politiką, jos padeda subtiliai ir žaismingai atskleisti tai, ką galima pavadinti jausmų politika. Autorius gilinasi į žmogiškųjų santykių logiką, savotiškus susitarimus, mainus, netgi sandėrius, į kuriuos žmonės leidžiasi siekdami meilės, intymumo, seksualinio pasitenkinimo. "Politika" - tai mūsų laikų knyga, kurioje seksas iškyla kaip subtilus ir komplikuotas dalykas, o kadaise tokia reikšminga politika tėra miegamojo peripetijų iliustracija.
Taigi "Politika" visai ne apie politiką. Kaip teigia pats rašytojas, jo knyga yra "komedija apie gerumą". Tačiau joje rašoma ir apie Milaną Kunderą, pirmininko Mao asmeninę higieną, Vaclavą Havelą, Bolivudą, pomėgį pirkti, Hitlerį seksualiai jaudinusius fetišus, egoizmą, Osipą Mandelštamą, Michailą Bulgakovą, priešlaikinę ejakuliaciją, velionę karalienę motiną, pienligę, Stalino bendravimo telefonu įpročius, mandagumą, pūkuotus antrankius, siurrealistų seksualinę ištvermę ir daugybę kitų dalykų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.