2017 m. kovo 26 d., sekmadienis

Lynn Flewelling - Stalking Darkenss [Nightrunner 2]

Nightrunner seriją laikau savo lėtu nakties skaitalu, kai nesinori pažadint ir taip sunkiai užmigt bandančių smegenų ar kokios ten košės. Ir visgi Lynn Flewelling "Stalking Darkness" ("Persekiojanti tamsa" - Nightrunner 2; ISBM 0553575430; 501p.; Goodreads) skaičiau iki 4 ryto, nes negalėjau padėti. Kažkas šiuose knygose taip artima, negaliu paaiškinti. Primena kokią nors ten "Burtininko Mirtis" knygą, ar "Nevono Magiją", tuos gerus laikus, kai skaityti laiko buvo tik vasarą, tai ją ir praleisdavau su Eridano fantastika. Jei patiko pirmoji, tai ši patiks dar labiau.

Su politika lyg ir baigta, Seregil galvos niekam nebereikia, bet tai ir vienintelė tikrai gera žinia. Bėdos nemiega, kažkur ten mezgami tamsios magijos tinklai, ir jų kraštai jau siekia Seregil numylėtą miestą. Prasidėjo viskas nuo mažų dalykų, nuo keistų, iš pažiūros netgi nekaltų dalykų, kaip staigi nuotekų sistemos renovacija. Šen ten šmėstelėjo tamsi figūra. Žuvo vienas, kitas, o tada ir daugiau Seregil požemių, nusikalstamo pasaulio, tinklo žmonių, kas paliko šitą katiną be akių ir ausų, ir privertė išeiti informacijos ieškoti pačiam...

Toliau sekę nuotykiai išbandė visų keturių, Nysander, Micum, Alec, ir Seregil moralę. Nekromagai, jų demonai, ir bene nemirtingi padarai ateina tų taip sunkiai atgautų daiktų, kad atvertų kelią savo tamsos ir mirties dievui.

Knyga tikrai ilga, ir vis dar kiek lėtoka, bet ilgų aprašymų tikrai sumažėjo. Ir kai jau vyksta veiksmas, tai tik spėk iš paskos. Intensyvumu irgi negaliu skųstis, ramiai paskaityti tikrai neišeis. Taip tad, duodu 10-10, nes šį kartą jau nėr ko smulkintis. Ir iš kart prie kitos, nes, na, po velnių, tai, kaip ten dabar...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą