Nuo Stephen Kurkjian knygos "Master Thieves" jau net dulkes nušluostyt teko, kaip seniai ji guli "perskaityti" sąraše.
Apie Knygą: 1990-taisiais iš prastai saugomo muziejaus Bostone buvo pavogta 13 meno dirbinių. Ir iki šios dienos byla - atvira, vagys - nerasti, o meno kūriniai - tebedingę. Tai bene tobuliausias meno heistas, prie kurio išsprendimo prisidėjo net ir patys Bostono gangsteriai.
Mano Nuomonė: Ne itin įdomiai skaitosi, rašymo stilius kiek sausokas. Bet knyga detali, lengva ir susiskaito greitai, tai gal ir verta paskaityti, jei mėgstat istorijas apie vagystes.
Autoriai: Kai Ashante Wilson Pavadinimas: The Sorcerer of the Wildeeps Serija: The Sorcerer of the Wildeeps 1 Žanras: LGBT+ literatūra; Fantastika Psl.: 212 Įvertinimas: 5/5 | Goodreads
Eina sau, kaip pradžiugino. Draugė parekomendavo Kai Ashante Wilson knygą "The Sorcerer of the Wildeeps" ir ji buvo tokia, kaip tik man. Kaip tos Jūržemės istorijos, bet įdomiau parašyta.
Apie Knygą: Demane savo brolių karavane dirba gyduoliu, bet visi jį vadina tiesiog burtininku. Dėl keistos kalbos, neįtikėtinų sugebėjimų ir šiaip... Keistumo. Bet jie nė nenumano kiek pastangų jis deda, kad juos visus palaikytų gyvus. Mat Demane nėra tiesiog gyduolis ar burtininkas. Jis - pusdievis, kažkada palikęs žemę, o dabar joje bandantis išsaugoti draugus itin pavojingoje kelionėje. Nekromantijos sukurtas baisus padaras nė nebesilaiko atrodytų visai gyvasčiai būdingų taisyklių: laikytis atokiau nuo kelio, pulti tuos, kurie nuo jo nuklysta, nešvaistyti ėdesio. Ne, šis padaras žaidžia pagal savas taisykles...
Mano Nuomonė: Labai įdomus rašymo stilius, maloniai kitoks, drąsesnis už įprastus fantastikos veikalus, kur su tokia gilia filosofija pagrindinis herojus vidiniais monologais perteikia pasaulio struktūrą. Istorija labai įdomi, vietomis tiesiog gniaužė kvapą. Karavanas atrodo tiesiog kažkur ten keliauja, bet ir iki vieno miesto sunkiai stumiasi, ir tame mieste visokių nuotykių prisigaudo, o iki tikslo - toloka... Ir veikėjai neįprastai gerai parašyti, kiekvieno gailėjau ir dėl kiekvieno vyliausi, kad Demane pavyks juos išgydyti.
Labai įdomi knyga. Šiai duodu 5/5 ir lauksiu, kada galėsiu pasigriebti kitą.
Autoriai: K.A. Merikan Pavadinimas: Where the Devil says Goodnight Serija: Folk Lore 1 Žanras: Folkloras; LGBT romanas Psl.: 362 Įvertinimas: 3/5 | Goodreads
Kartais net geriausia anotacija gali pakišti koją. K.A. Merikan knyga "Where the Devil says Goodnight" atrodė bus kaip tik man. O pasirodo tikrai ne man.
Apie Knygą: Laikams keičiantis, senieji dievai buvo pamiršti ir jų pagerbimo ritualai - apleisti. Taip jiems buvo lemta išnykti net iš pačių tolimiausių kampelių, kaip, kad šis senoviniame miške tūnantis kaimas, į kurį ir buvo atsiųstas Tėvas Adamas. Pagoniškų ritualų nuotrupos, keistas disbalansas tarp kaimynų ir net vietinis kunigas, juokais prisidedantis prie papročių... Atrodo jog čia senieji dar nepamiršo, kas jiems pridera.
Mano Nuomonė: Toks slaviškas folkloras, tas labiau nuo Lenkijos pusės, labai artimas mūsiškei, tai buvo įdomu ir neįprasta skaityti. Už šitai ir daviau visus tris taškus. Pats romanas - labai nuobodus, knyga - užtęsta. Iki tam tikros dienos - ilgas laiko tarpas, užpildytas visokiais niekais, su minimaliu indėliu į istoriją. O šalutiniai veikėjai - ne daugiau, kaip stereotipiniai geriečiai ir blogiečiai.
Vakar taip sėdėjau sau, galvojau ir supratau, kad yra knygų, kurias tikrai skaičiau ne dėl to, kad norėjau jas paskaityti, o vien dėl to, kad jos buvo tarp mylimiausių kokio nors mano tada (ar dabar) mėgto žmogaus.
Jeigu žmogus, tikras ar fikcinis, man kuo nors labai patinka, noriu juos kuo geriau pažinti. O lengviausia man tą padaryti yra per knygas. Tad kai noriu žinoti, ką jie mėgsta, kodėl jie tai mėgsta, pirmiausia ir ieškau knygų.
Vardų neminėsiu, bet štai kelios tos, kurios mano "perskaityti" sąrašuose atsidūrė per asmenybes, kurios jas labai mylėjo:
Kristin Cashore "Graceling": Pirmoji trilogijos dalis. Knyga man ne itin patiko, bet tikrai matau, kodėl ji patiko jiems. Ji iš tų laikų, kai ši knyga tikrai buvo geriausia tokio tipo fantastika ir pats būčiau mėgęs ją labiau, jei nebūčiau persiskaitęs labai per didelio, perdegimą sukėlusio kiekio fantastikos jaunimui. Aprašymas: LT ][ EN
Stephen King "Miserė": Tikrai viena iš geriausių Kingo knygų, kurių šiaip jau jis daug turi. Knyga labai įdomi ir baisi. Baisi tuo psichologiniu bejėgiškumo jausmu. Kartais vis dar pagalvoju dėl ko būtent jie taip mėgo šią knygą. Labai tikiuosi, jog su jokiu veikėju nesusitapatino. Aprašymas: LT ][ EN
Ryu Murakami "69": Apie šį autorių prieš jų "mėgstamiausių" sąrašą net girdėjęs nebuvau. Pati knyga gan įdomi, dabar amžinai asocijuojasi su vasara, tai turbūt ir skaičiau ją - vasarą. Rekomenduoti negaliu, bet tikrai matau, kodėl ją mėgo asmuo iki tokio lygio mylėjęs Aziją. Aprašymas: LT ][ Goodreads
William Peter Blatty "Šetono Išvarymas": Beveik nepamenu šios knygos. Tuo metu, kai skaičiau, nebuvau geriausioje savo vidinėje būsenoje. Jei gerai pamenu, tai patiko labiau nei filmas, o filmas tikrai buvo įdomus. Ją perskaitęs supratau, kaip labai tam asmeniui trūko gyvenimo struktūros, ir kaip labai jie buvo linkę jos ieškoti religijoje (metų bėgyje tai net labai pasiteisino) Aprašymas: LT ][ Goodreads
Alexandre Dumas "Trys Muškietininkai": Stebėtinai gera knyga. Man klasikos retai patinka, o jei patinka, tai turbūt patinka daugiau dėl jai skirtų perrašymų, tokių, kaip šimtai kitų Drakulos knygų. Bet čia gi buvo gan įdomu ir tikrai džiaugiausi perskaitęs. Ją perskaitęs supratau, kaip labai šiam asmeniui reikėjo tikros draugystės, kur jie galėtų pasikliauti juos supančiais asmenimis Aprašymas LT ][ Goodreads
Tikrai negaliu teigti, jog perskaitęs šias knygas, geriau pažinau asmenis, kurios jas mėgo, bet ei, perskaičiau ir dabar žinau. Jų šiaip yra ir daugiau, bet, žinot, man jau būtų gėda prisipažint ant kiek daugiau.
Ar jūs kada skaitėte mėgstamiausias kieno nors kito knygas?
Autoriai: Carol Anderson Pavadinimas: White Rage Serija: - Žanras: Istorija; Negrožinė Psl.: 256 Įvertinimas: 5/5 | Goodreads
Pasaulyje dedantis tokiems dalykams, geriausia, ką galime padaryti, tai klausytis ir mokytis. Tad pasiėmiau Carol Anderson knygą "White Rage: The Unspoken Truth of Our Racial Divide". Knyga suteikė tikrai neblogą, gilesnę perspektyvą į Amerikos istoriją, bei kas pasaulį atvedė prie dabartinio taško.
Apie Knygą: Knyga, pradėjusi nuo ankščiausios Amerikos istorijos, kuri nėra tokia jau ir sena, tarsi pranašystė pasakoja apie sistematišką rasizmą ir išreiškia tiek savą, tiek svetimą baimę dėl to, kas bus, kai nukris tas paskutinis šiaudas. Ji užbaigiama prašymu leisti pasauliui pasikeisti, kad neįvyktų tai, kas vyksta dabar.
Mano Nuomonė: Kai žmonės nesiklauso ir klausytis nenori - smurtas tampa vienintele pastebima kalba. Pirmasis LGBT+ "paradas" - irgi buvo riaušės. Tad teigti, kad BLM judėjimas yra kažkuo blogas, dėl tų sudaužytų vitrinų... Jei mūsų vaikus žudytų, linčiuotų, net savuose namuose jie nebūtų saugūs - mes turbūt irgi netylėtumėme. O ši knyga, labai gražiai, kaip kantrios mokytojos rašoma, paaiškina, kas gi buvo krauta į tą dabar sulūžusį vežimą. Labai verta paskaityti visiems, norintiems sužinoti daugiau apie tai, prieš ką protestuojama ir kovojama.
Knyga tikrai labai gerai parašyta, apima visus kampus ir glaustai, bet išsamiai informuoja. Duodu stiprų 5/5.
Autoriai: Roseanne A. Brown Pavadinimas: A Song of Wraiths and Ruin Serija: A Song of Wraiths and Ruin 1 Žanras: Jaunimo Lit.; Fantastika Psl.: 480 Įvertinimas: 5/5 | Goodreads
Labai laiku man į rankas pakliuvusi knyga. Kaip tik norėjau kažko tokio, ką ir gavau su Roseanne A. Brown "A Song of Wraiths and Ruin". Labai rekomenduotina knyga, nors tokia gal ir ne visiškai man, tai ko trūko buvo sočiai atsverta įdomia magija ir labai įtraukiančiomis istorijomis.
Apie Knygą: Kas 50 metų pasirodančios kometos festivalis yra idealus laikas pasauliui nepastebimai pasikeisti. Ar tai visam, per dvasias, magiją, seniai užrakintą tamsoje, su dabar matomu išėjimu. Ar tai pavieniams asmenims, tokiems kaip Malik ir dvi jo seserys. Jie bėga iš karo priespaudos ir nepritekliaus namuose, į Ziran, liūto irštvą, miestą, dėl kurio tiek prisikentėjo. Dabar valdomą, prieš jos norus ir valią, princesės Karinos, kurios pasaulis jau ėmė keistis. Tiek Malik, tiek Karina - viduje gniaužia nežabotą magiją. Tokią magiją, kuri sulygina miestus su žeme, pražudo mylimiausius žmones ir galiausiai sunaikina pasaulį. Būtent šios magijos, jos junginio ir gviešiasi tamsa po Ziran miestu, atsargiai regzdama intrigas, paslaptis, bei mįsles, kad tik suvestų šiuodu draugėn...
Mano Nuomonė: Istorija be galo įdomi. Ji pasakojama iš Malik ir Karinos pusės. Ir per visą knygą negalėjau nuspręsti kuriam iš dviejų varžovų norėjau, kad pasisektų. Nemažai visokių netikėtumų ir istorijos posūkių. Įdomūs veikėjai ir geras rašymo stilius.
Jei pavyzdžiui patiko Maas knygos, tai ši panaši ir tam tikrais aspektais gal net geresnė. Duodu 5/5.
Tekę skaityti Seth Grahame-Smith knygą "Puikybė, Prietarai ir Zombiai", kuri man deja - ne itin patiko. Visai neseniai, gal tik porą metų atgal, sužinojau jog tas tikrai neblogas filmas "Abraomas Linkolnas: Vampyrų Medžiotojas" irgi paremtas šio autoriaus knyga. Tad teko ją pasiimti paskaityti, nu nes kaip gi kitaip...
Apie Knygą: Rašymą apleidęs autorius, dirbantis vienoje tų parduotuvių, kur galima rasti visko, vieną vakarą iš savo keisto ir paslaptingo kliento gauną dar keistesnę dovaną: ryšulį užrašų, dienoraščių. Kurie, panašu, priklausė ne kam kitam, kaip 16-am Jungtinių Valstijų prezidentui, Abraomui Linkolnui. Jį visi žinome, kaip žmogų, kuris pagaliau uždraudė vergiją. Bet ko nežinojome nei mes, nei autorius tai, kad jis dar buvo ir vienas geriausių vampyrų medžiotojų Amerikoje.
Mano Nuomonė: Knyga, kaip alternatyvi istorija, yra rimta. Vampyrų žudynės ir medžioklė greit tampa net labai brutaliomis ir gniaužiančiomis kvapą. Ir parašyta knyga gan solidžiai, nepersistengiant, bet nepaliekant skylių. O visgi kažko joje taip labai trūksta. Ar gal tos kasdienybės buvo per daug, ko pasekoje veiksmo su vampyrais pasirodė - mažai. Kas keisčiausia tai, kad pirma knygos pusė buvo kur kas geresnė, nei antroji. Dažniausia juk būna atvirkščiai.
Panašiai, kaip su Dacre Stoker "Something in the Blood" fikcine, bet faktais paremta Bram Stoker biografija, taip ir čia - skaitant reikia nusiteikti biografijai, tokiai gan detaliai kur nebūtina ir per mažai detaliai kur būtų buvę įdomu. Duodu tokį vidutinį 4/5. Siūlau gal pirmiau žiūrėti filmą, tada spręsti ar norite tai skaityti.
Autoriai: Glen Cook Pavadinimas: Juodoji Gvardija (The Black Company) Serija: The Chronicles of the Black Company 1 Žanras: Tamsioji Fantastika; Epinė Fantastika Psl.: 319 Įvertinimas: 5/5 | Goodreads
Glen Cook knygą "Juodoji Gvardija" skaičiau dar mokyklos laikais. Bet, kad jau atradau visą seriją, sumečiau, jog būtų gerai profilaktikai ją perskaityti iš naujo. Tikrai nesigailiu.
Apie Knygą: Samdinių kompanija, Juodoji Gvardija, pasamdoma į Valdovės karą ir yra ten vedami vieno iš Pašvęstųjų - galingų burtininkų, kažkada tarnavusių Valdovei, bet įveiktų. Nužudyti jų nepavyko, tad juos visus, kartu su Valdove bei jos vyru Viešpačiu (The Dominator, nežinau, kodėl taip vertė), palaidojo pilkapiuose. Iš kur kitų burtininkų neatsargumas juos išlaisvino. Dabar gi jų Valdovė vėl veda visus į kovą prieš priešus, bei mitus, tokius, kaip kometa danguje anot legendų ir pranašysčių, žadanti jos didžiausios priešės sugrįžimą...
Mano Nuomonė: Istorija labai gerai parašyta ir yra labai įdomi. Gal šiek tiek per daug nuspėjama, bet bendrai imant, tai tų paslapčių, kurios buvo, pilnai užtenka pirmai istorijai, kurios veiksmas sukasi apie kovas, karą, bei rezgamus sąmokslus. Ji pasakojama Juodosios Gvardijos gydytojo, tai vidinių pamąstymų netrūksta, bet jie nėra tie ilgi monologai, kur po penkto nebesupranti ką skaitai.
Tamsi ir įdomi istorija. Duodu 5/5, bet daugiau dėl to, kad tikrai neturiu už ką mažinti balo. Nieko per daug ypatingo, bet paskaityti verta ir įdomu.
