2019 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis

knygos apžvalga | Dacre Stoker "Dracula the Un-Dead" | Stoker's Dracula 2

Autorius: Dacre Stoker
Pavadinimas: Dracula the Un-Dead
Serija: Stoker's Dracula 2
Žanras: Siaubo, Vampyrai
Psl.: 424
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Taip tad. Ta naujausia Dacre Stoker knyga, kur jau perskaičiau, buvo "Dracul", ji pasakojo tarsi fikcinę Bram Stoker biografiją ir Drakulos knygos ištakas, ar jos pagrindą. Tada reikia perskaityti ir paties Bram Stoker knygą "Drakula", ir jau tada galima skaityt šitą, senesnę Dacre Stoker knygą: "Dracula the Un-Dead", kuri labai sunkiai lipdosi su "Dracul" ir yra tiesioginis tęsinys Bram Stoker "Drakula" knygai. Taip, truputį komplikuotai.

Apie Knygą: Apie dvidešimt metų po to, kai tą garsiąją draugų šutvę sukrėtė žinios, apie tikrų vampyrų egzistenciją, Kvincis Harkeris, Minos Harker ir Džonatono Harkerio sūnus, prieš savo tėvo valią, bet slapčiomis, kad neprarastų jo finansinės paramos, ima siekti aktoriaus karjeros. Ugnį jame dar labiau pakursto netikėta galimybė susipažinti su savo herojumi, garsiu aktoriumi Basarabu. Šis gi palinki vaikinui sėkmės ir net pažada padėti, su mažyte sąlyga: kad šis padės jam susitikti su Bram Stokeriu, kuris dabar gi stato spektaklį užvadintą Drakula.

Čia Kvincio gyvenimas ir išslysta jam iš po kojų. Scenarijus paremtas knyga, manuskriptu, kurio pagrindiniai herojai: jo motina, tėvas, bei jų draugai. Ilgai nemąstęs, bet vis pergalvodamas tą faktą, jog jo motina atrodo taip, lyg būtų jo sesuo, jis išskuba namo, aiškintis tiesos. Bet, ne visada saugu kapstytis po praeitį ir joje palaidotas paslaptis. Mat vos Kvincis atsako į vieną kitą klausimą, jo tėvas randamas nužudytas. Pasmeigtas ant kuolo.

Mano Nuomonė: Istorija pasakojama prieš pat pirmą ir paskutinę Titaniko kelionę, mat knygos gale ir tai paminima. Žinot, aš Dacre Stoker knygas ir myliu, ir nekenčiu. Jos - prastos, netgi kvailokos. Bet viskas taip supinta, ir parašyta tikrai gerai, kad nori nenori - yra kažkoks potraukis skaityti toliau. Tad jei tarkime šiai knygai būtų parašyta trečia, turbūt skaityčiau. Ką ten, net ne turbūt. Nepaisant to, jog visi herojai yra kažkokie protiškai atsilikę kvailiai, kurie logikos nei supranta, nei apskritai mato. Užsispyrę ignoruoja viską, ko nenori girdėti, nors pagrindo tikėti savais išvedžiojimais irgi turi labai mažai, jei iš vis turi. Ir, kaip minėjau, Dracul, bei ši - siejasi tikrai labai sunkiai. Ir jei tarkime nebūčiau skaitęs šitos po anos, tai turbūt nieko visai taip ir nebūčiau supratęs.

Šiaip, jei mėgstate knygas apie Drakulą, tai rekomenduoti be abejo galiu. Bet būkit pasiruošę tam second-hand shame, nes, nu, siaubas. Parašyta gerai, bet kas parašyta yra, bent vietomis, jau taip kvaila... Duodu 4/5, nes jei tiesiog manysim, kad jie visi toki ir buvo, egocentriški, nemąstantys, tai šiaip jau knyga nebloga.

2019 m. balandžio 22 d., pirmadienis

knygos apžvalga | Laini Taylor "Muse of Nightmares" | Strange The Dreamer 2

Autorius: Laini Taylor
Pavadinimas: Muse of Nightmares
Serija: Strange the Dreamer 2
Žanras: Aukštoji Fantastika, Mokslinė Fantastika
Psl.: 522
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Pirmoji Laini Taylor "Strange the Dreamer" duologijos knyga tuo pačiu pavadinimu man be galo patiko. Iš tiesų, tai buvo kažkas fantastiško. Tad džiaugiuos, galėdamas pasakyti, jog ir antra knyga tokia pat gera ir netgi dar geresnė.

Apie Knygą: Po to kai Lazlo sugebėjo perimti mėlynodžių dievų tvirtovės valdymą ir pajudino ją iš vietos, Weep miesteliui teko prisiminti visą gyvenimą su tais Dievais šalia. Jie nesitikėjo, jog kas nors išgyveno, bet štai jie, tie vaikai, paaugliai, toki pat išsigandę, kaip ir jie patys. Ir, kodėl gi jiems nebijoti, kai juos pasitiko ginkluota armija? Šiuos žmones jie pažinojo tik, kaip žudikus. Ir štai dabar metas suvesti sąskaitas. Praplėšti senus randus, sužinoti tiesą ir pažiūrėti, kur gi ji nuves.

Mano Nuomonė: Knygoje papasakojama ištakų istorija, apie tai, kas tokie buvo tie mėlynodžiai dievai, kodėl jiems reikėjo vaikų, su žmonėmis, kam jie juos pasiimdavo ir kur po to dėdavo. Visa tai idealiai supinta su dabartine istorija, kuri pakrypo tokia netikėta linkme, jog nebūčiau patikėjęs. Knyga tiesiog neįtikėtina. Vienintelė kita, su kuria galėčiau labai lengvai ir primestinai palyginti, tai N.K. Jemisin "The Fifth Season" - abi vertos pasaulio ar kelių, fantastika sumišusi su moksline fantastika. Bet ši - lengviau susiskaito, nėra tokia sunki, nors tokia pat neįprasta. Tad jei norit kažko tokio gigantiško, tokios magijos, sapnų, neįsivaizduojamų dalykų, pradėkit nuo šios duologijos.

Nuostabi knyga. Duodu 5/5 ir dar daugiau.

2019 m. balandžio 17 d., trečiadienis

knygos apžvalga | Craig Alanson "Renegades" | Expeditionary Force 7

Autorius: Craig Alanson
Pavadinimas: Renegades
Serija: Expeditionary Force 7
Žanras: Mokslinė Fantastika, Militaristinė Fantastika
Psl.: 518
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Ne bet tai Craig Alanson yra kažkoks banterio genijus. Visi pokalbiai, dialogai. Patinka man tokios knygos kur viskas taip aiškiai išdėstoma, ir dar su tiek daug humoro. Ir šiaip, "Renegades" yra jau septinta Expeditionary Force knyga. Ir vis dar tokia pat gera, kaip kitos, jei ne geresnė.

Apie Knygą: Nors Linksmoji Piratų Šutvė ir vėl išgelbėjo Žemę nuo ateivių grėsmės, juos namuose pasitiko su įtarimais, kaltinimais ir, Džo Bišopo atveju, dar ir belange. Žemės lyderiai yra pasiruošę jį nušalinti nuo bet kokių pareigų kosminiame laive, sukonstruoti savo komandas ir siųsti pasiskraidyti jas. Bet, kad jau anot Didingojo Skipio - Žemei tikrai tebegresia dar kitoks pavojus iš ateivių pusės, nei jis, nei Džo, neketina paklusti jokiems kvailiems įsakymams. Ką jau ten, likę Linksmieji Piratai irgi pasišovę prisidėti prie misijos: Grand Theft Spaceship. Didžiosios kosminio laivo vagystės!

Mano Nuomonė: Knyga pasakiškai gerai parašyta. Nuo juokimosi skauda veidą, kurį pailsindavau, kai ateidavo metas mokslinei fantastikos daliai, net jei daugiau pusės jo - daugiausia išsigalvoti dalykai, aš vis tiek ten praktiškai nieko nesupratau. Kai jau trileris, veiksmas, tai taip sėdi ant kėdės krašto, nieko daryt negali tik klausytis ar skaityt. Šį kartą veikėjai buvo iš vienos grupės, kas man priimtiniau, t.y. nebuvo šokinėjimo tarp planetų ar kitų laivų. Buvo sočiai tiesiog neįtikėtinai kvailų, bet įmanomų planų, mąstymo ir netikėtumų, kur jau atrodė dabar tai jau tikrai viskas baigta. Gavom pamatyti Skipio senuosius šeimininkus, ar tai, kas iš jų liko, bei vėl pajusti tą DI, kuris nušoko nuo proto, grėsmę. O, ir dar gi, čia yra keli skyriai parašyti iš daiktų pusės. Va šiti mane galutinai pribaigė.

Gera knyga. Labai, labai gera knyga pilna ir veiksmo, ir juokų. Duodu stiprų 5/5 ir dabar ilgai lauksiu kitos. Nes panašu jog dar viena tikrai bus.

2019 m. balandžio 15 d., pirmadienis

knygos apžvalga | Guillermo del Toro "Padermė" | Padermės Trilogija 1

Autorius: Guillermo del Toro, Chuck Hogan
Pavadinimas: Padermė
Serija: Padermės Trilogija 1
Žanras: Siaubo, Fantastika
Psl.: 560
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Ant viršelio rašo, kad tai nauja vampyrų klasika. Man labiau kvepia tom apokaliptinėm knygom, kur koks nors virusas, verčiantis žmones į besmegenius monstrus, pradeda viską niokoti, pradedant Niu Jorku. Neabejoju, patys prisiminsit kokią vieną dvi net nepamąstę.

Apie Knygą: Į oro uostą nusileido ir liko tyliai stovėti Boengo lėktuvas. Jokių šviesų, jokio judėjimo. Visi keleiviai - savo vietose, ramūs, tarsi miegotų. Jie - mirę. Jų kūnuose - nė lašo kraujo. Išgyveno tik keturi, bet, panašu, nieko pasakyti apie įvykius jie negalės, mat tai, kas pribaigė kitus - tebeėda ir juos.

Tai plinta it virusas. Liga apima kūną, mutuoja jį per dieną, dvi, atsikrato visko, ko nereikia savo gyvasčiai palaikyti. Vienas kraujo lašas ir jūs taip pat imsite girdėti Jo balsą. Jūs taip pat imsite persekioti savo mylimuosius, ieškodami lengvų aukų, kraujo, maisto...

Mano Nuomonė: Atsimenat, kaip Drakula į Angliją atkeliavo? Įplukdė, per audrą, tuščią laivą, tik su lavonu ar dviem, pats tūnodamas savo purvo pilnoje dėžėje, o tada dingo. Kartu su dėžėmis. Ta klasikinė siaubo dalis čia buvo pati geriausia, mat istorija, tai dievaži, ne kažką, ne kažką. Herojai gal ir būtų įdomūs, bet tokių - nors vežimu vežk, kaip ir istorijų, kur epidemija, ar zombių, ar vampyrų, ar kitaip pasiglemžianti žmogaus protą, ėda Niu Jorką, Manheteną, ir žmonės galvoja, kaip čia gal būtų galima tą ten esančią salą atkirsti nuo likusios Amerikos ir - pasaulio. Vampyrai, Strigos, vienu metu ir ėda ir šlapinasi, perkuria visą žmogaus kūną sau, net genitalijas jie pameta, bet vis tiek yra norinčių jais tapti. Žodžiu, mitas labai geras, klasikinio siaubo pusė - irgi. Bet visa kita, ai.

Duodu 3/5. Kažkada žiūrėjau serialą, nebaigiau ir neketinu, bet galiu pasakyti, kad bent pirma knyga ir pirmas sezonas - labai gerai vieni kitus atitinka, tai realiai net nesivarginčiau skaityti, jei pvz serialas nelabai patiko.

2019 m. balandžio 13 d., šeštadienis

knygos apžvalga | Marissa Meyer "Cress" | Mėnulio Kronikos 3

Autorius: Marissa Meyer
Pavadinimas: Cress
Serija: Mėnulio Kronikos 3
Žanras: Mokslinė Fantastika, Fantastika
Psl.: 552
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Žinot, aš jau bijau lietuviškas knygas pirkt. Vis tiek daugiau nei pusę jų teko angliškai suskaityt ar susipirkt. Ir dabar stovi lentynose tokios palaidos kopijos, viena iš ten, kita iš šen. O Mėnulio Kronikos nu tiesiog fantastiškai įdomios. Antra dalis gal ne tokia gera, kaip kitos, tai tikiu, jog ten gal būt ir nebuvo didelio pasisekimo ir išparduotų tiražų, bet COME THE HELL ON. Anyway, nu ką, angliškai perskaičiau.

Apie Knygą: Orbitoje besisukančiame satelite gyvena jauna mergina. Mėnulietė, kiautas, be jokių galių. Tokie vaikai, kaip ji, nuo gimimo yra pasmerkti mirti. Egzekucijoms juos ramia sąžine atiduoda patys tėvai. Ir nė vienas jų nežino, jog greičiausia dauguma, jei ne visi, tų vaikų, patenka į mokslinių eksperimentų laboratorijas, kur eksperimentuojama ir dirbama su jų krauju, o jie patys gauna nuo mažens mokytis kokio nors dalyko, kurio ekspertais ir tampa. Kaip Cress, kuri yra be galo gabi hakerė. Jos globėja ją kartais aplanko paimti kraujo mėginių, bei pasiteirauti, kaip sekasi ieškoti dingusios Princesės Selinos. Nei ji, nei karalienė Levana nė neįtaria, jog mergina jau seniai nebedirba jų vardan. Turėdama prieigą prie Žemės informacijos tinklo, ji pamėgo žemiečius, jų istorijas. Ypač tas, kur įkalintas bejėges mergaites išgelbsti narsūs, moraliai lankstūs tipai...

Mano Nuomonė: Tai, kaip turbūt jau supratote, čia yra Auksaplaukės ar Rapunzelės atpasakojimas. Cress plaukai ilgi ir vis veliasi, ta "pamotė" jai per retai atneša drabužių, net batų ji neturi. Ir svajoja, kad ją išgelbės ne kas kitas, kaip Kapitonas Tornas. Tai ji taip ir pasišovė juos ten saugot ir slėpt jų kelionę nuo visų. Jei pamenat, tai Sindė manė, kad ten ji taip gerai išmoko savo galiom naudotis ir slepia laivą. Aha. Pasirodo nė velnio. Žinot, man net keista, ant kiek gerai šitos knygos parašytos, kaip idealiai dera fantastika ir mokslinė fantastika. Suprantu, kad ten antra knyga palyginus, gal ir nebuvo tokia wow, kaip pirma, bet tai jei tikrai mes šitą seriją tai nu, chebra, tikrai gėda.

Labai patiko, tai duodu 5/5 ir labai laukiu imt ketvirtą knygą. Ji bus apie Snieguolę, su kuria gauname susipažinti jau šioje knygoje, tai man dabar be galo, be krašto smalsu ir įdomu.

2019 m. balandžio 10 d., trečiadienis

knygos apžvalga | Eli Easton "The Lion and the Crow"

Autorius: Eli Easton
Pavadinimas: The Lion and the Crow
Serija: -
Žanras: Istorinis Romanas, LGBT Literatūra
Psl.: 146
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Po tokios gigantiškos knygos, kaip Miglos Vaikai 2, norėjosi ko nors trumpo ir lengvo. Tai pasiėmiau Eli Easton knygą "The Lion and the Crow". Apie autorę nieko nežinau, ir nieko jos neskaičiau. Bet po šios knygos, manau būčiau ne prieš ir daugiau ko prigriebti.

Apie Knygą: Septintas sūnus neturėtų erzinti brolių vien savo egzistencija. Jis neturėtų niekam rūpėti, mat į sostą - toli gražu nepretenduoja ir ves, greičiausia, tik pačią naudingiausią nuotaką visai šeimai. Bet Kristianas - pernelyg dailus, jo akys per ilgai užsilieka ant vyriškių, ir jis - pernelyg pavojingas. Tad, kai septintasis brolis pasisiūlo palydėti riterį į savižudišką žygį gelbėti sesers, tarp jo brolių atsiranda tokių, kurie net tokiu, atrodytų, geranorišku poelgiu - nepasitiki. Bet vaikinas pramintas Varnu tenori pasprukti iš po to nuolatinio stebėjimo, spaudimo, brolių užgauliojimo. Ir jei tai įmanoma tik savižudiškoje misijoje, ką gi, bent jau nuo riterio, su kuriuo keliaus, akių neskauda...

Mano Nuomonė: Žinot, paskaičiau taip iki tos vietos, kur jau pilis su ta seserim - netoli ir galvojau nu va, dabar prasidės nesąmonės. Abu narsiai ir sąžiningai įsiverš vidun, garbės vardan pareikalaus atiduoti ten tą seserį ir kaip kokioj matricoj, tik su strėlėm vietoj kulkų, prasineš pro priešo kareivius, bei pabėgs. Ir, nieko panašaus neįvyko. Knyga parašyta labai gerai, istorija - dinamiška. Herojų sprendimai - netikėti, reakcijos - natūralios. Buvo labai įdomu skaityti. Netrūko nei posūkių, nei netikėtumų. O dar ir užbaigė taip pilnai ir tvirtai, kad jau tikrai, bene nėr ko kibti. Romano dalis tik, vienoj ar dvejose vietose šiek tiek nerimau, ar nebus čia viena tų istorijų, kur herojai ima gailėtis savo veiksmų... Tad, šiaip, dėl viso pikto, noriu paklaust, ar man verta aprašymuose minėti, ar būta detalių meilės scenų, ar jos buvo tik primestinos? T.y. ar tai jums būtu svarbu, renkantis knygą?

Vienas dalykas prie ko prikibsiu, tai pernelyg rimti herojai, pernelyg rimta istorija. Trūko to lengvumo, humoro, prie kurio esu pratęs. Bet tai tik mano asmeninė nuomonė. Knygai duodu stiprų 4/5 ir manau paieškosiu dar ko nors iš šios autorės.

2019 m. balandžio 8 d., pirmadienis

Knygiškai | Drakula: Ne-Mirusieji


Perskaičiau "pirmą" (naujesnę) šios "serijos" knygą. Nelabai man Dacre Stoker rašymo stilius. Geros idėjos, bet pati istorija pamenu sunkokai ėjosi. Šios dar neperskaičiau, bet jau reikėtų, rimtai.

☕ Ar turit namie kokią knygą, kur jau seniai dulkes renka neperskaityta?





2019 m. balandžio 7 d., sekmadienis

knygos apžvalga | Brandon Sanderson "Iškilimo Šulinys" | Miglos Vaikai 2

Autorius: Brandon Sanderson
Pavadinimas: Iškilimo Šulinys
Serija: Miglos Vaikai 2
Žanras: Epinė Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 880
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Aš visada labai bijau, kad neprisiminsiu kas kur tokie, kai per ilgai apleidžiu seriją. O pirmą Miglos Vaikų knygą nė nepamenu kada skaičiau, dar lietuviškos net nebuvo, o dabar va, kaip gerai, galėjau vertimą skaityt. Ir viršeliai gražūs. Nors man tie spalvotesni labiau patinka, bet šitie irgi tikrai gražūs. Pati knyga? Gera, labai gera, nieko panašaus gyvenime neskaičiau, o perskaičiau jau labai daug.

Apie Knygą: Jų Dievas - miręs. Nužudytas Vinos, tapusios Kelserio, Išgyvenusiojo religijos dalimi, bene jo įpėdine, mat žmonės matė jam ją ruošiant kovai prieš Valdovą. Bet pelenai tebekrenta, o rūkas vėl tapo pavojingu, priešingai nei mokė Išgyvenusysis. Negana to, į sostą sėdo jaunas, geraširdis vaikinas Elendas Ventris. Ir, kad ir kaip jis stengiasi visus padaryti lygiais, geru valdovu geraširdžiai nebūna. Tad Paskutinė Imperija greit apsupama priešų armijų iš kurių net ne visos - žmonių. Vienintelė Vinos viltis yra rasti legendinį Iškilimo Šulinį, kuris Valdovą kažkada ir padarė Dievu, paimti arba sunaikinti jo galią ir... Gal būt sutaisyti šį suniokotą pasaulį.

Mano Nuomonė: Čia buvo kažkas neišpasakyto. Sėdi, skaitai, nesupranti kodėl kas vyksta, o tada viskas pasidaro taip aišku, kiekviena detalė randa savo vietą. Tokia gigantiška istorija, lyg koks didelis puzlis, kurį dėliotum be paveikslo pavyzdžiui. Herojai visko mokosi kartu su skaitytoju, jie auga, keičiasi, daro klaidas, kartais net labai baisiais. Kartais jie - arogantiški, pernelyg įtikėję į save. Kitą kartą - jiems atrodo, jog neverta nė pradėti. Buvo taip be galo įdomu. Bet paaiškinti kodėl tie beveik 900 puslapių buvo tokie geri yra be galo sunku, tad... Na.

Niekada nieko panašaus neskaičiau. Joks epas, jokie mitai, kad ir kokie sluoksniuoti, kokie detalūs, neprilygsta šiai knygai. Artimiausio, ką galiu palyginti tiems, kas dar nenusprendė, ar skaitys, tai būtų Franko Herberto "Kopa". Tarkime, pirmos dvi knygos. Man jos nelabai patiko, nes nusibodo nuolatinis atsikartojantis filosofavimas. Čia gi nėra to minuso. Pilna veiksmo, permiežto su politika, mitais, legendomis, religijomis. Ir jokio nuspėjamumo. Duodu 5/5 ir dar daugiau.