Knygiškai | Šiek tiek pagalbos

Viena iš priežasčių, kodėl man taip labai patinka Lord Crane, Lucien Vaudrey. 

Beje, pakabukas - mano rankų darbo, galimai dar neparduotas, čia žiūrėkit: BLACKWOOD

|IG|

Įvairovė | Jordan L. Hawk "Bloodline" | Whyborne & Griffin 5

Autorius: Jordan L. Hawk
Pavadinimas: Bloodline
Serija: Whyborne & Griffin 5
Žanras: Paranormalu, LGBT literatūra
Psl.: 244
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nebepamenu, kada skaičiau paskutinę "Whyborne and Griffin" serijos knygą, bet pamenu, ketinau jų imtis ankščiau. Nežinau, kodėl nesigavo. Jos nėra mano mėgstamiausios, bet vis tiek, lengvos tokios, greit susiskaito, kankintis nereikia, galėjau paskaityt ankščiau.

Apie Knygą: Widdershins miesteliui vėl gresia pavojus ir, taip, jis vėl gresia iš jūros. To buvo galima tikėtis, turint galvoje, kad net miestelio gatvių architektas buvo - nekromantas. Whyborno sesuo atrodo, kažką apie tai žino. Tad, nors nenoriai, mat ji niekad nebuvo jam labai draugiška, Whybornas sutinka su ja susitikti atokesnėje vietoje. Ji greičiausia tikėjosi, jog čia jos priešininkas jos neras... Tačiau į vietą atvykę Whybornas ir Griffinas teranda jos brutaliai subadytą kūną. Ir tuo Whybornų šeimos drama vis dar nesibaigia. Iš kažkur atsibeldžia visa gauja tolimesnių giminaičių. Whyborno pusbrolių ir pusseserių, kurie irgi turi magiškų gebėjimų. Patį Persivalį Whyborną jie pasitinka išskėstomis rankomis. Tačiau šilti jausmai greit ima vėsti, kai paaiškėja, jog pavojus čia atslenka būtent šios šeimos kraujo skatinamas.

Mano Nuomonė: Viena iš tų retų knygų, kur šoninės istorijos dramos buvo įdomesnės, nei pagrindinis nuotykis. Ten ir pasipyko vėl visi, ir šiek tiek šeimos purvinų skalbinių atkapstė. Supratau, beje, jog tiek, kiek mažas būdamas mėgau visokius vandens gyvius ir vandenyną, proporcingai dabar viso to nemėgstu, jokių vandenių, jokių undinių. O šios knygos kažkaip dažnai sukas būtent apie vandenį ir iš jo lendančius monstrus. Bet bent jau Griffin ir Christine humoras geras, visada smagu, kai jie nusprendžia ką patraukt per dantį.

Smagi knyga, su daug įdomių šalutinių istorijų ir idėjų. Galiu duoti stiprų 4/5, o kad skaitysiu toliau, tai sakyti turbūt nebereikia.

Neven Iliev "Vortena" | Everybody Loves Large Chests 3

Autorius: Neven Iliev
Pavadinimas: Vortena
Serija: Everybody Loves Large Chests 3
Žanras: Fantastika, Suaugusiems
Psl.: 444
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nežinau, kas Lapkritį nutinka, bet tiek daug darbo, tiek vertimų visur reikia, kad iš nuovargio tiesiog nebesinori skaityt nieko rimto. Tai pasiėmiau pagaliau išėjusią trečią Neven Iliev serijos Everybody Loves Large Chests dalį, "Vortena". Ir... Buvo labai daug įdomių vietų, kur kas geresnių, nei praeita knyga. Bet buvo ir visiškai nepriimtinų reiškinių.

Apie Knygą: Boxxy nori pasikelti lygį (level up), kad galėtų eiti ieškoti ir kovoti dėl daugiau, geresnių, brangesnių blizgučių ir skanėstų. O jei pavyktų, tai geriausia būtų rasti visus komponentus Nuodėmingų Turtų ritualui. Tam jam dviejų pagalbininkų nebeužtenka, net su Fizės pagalba, kurią jis ir toliau tempiasi kartu, gal būt nė pats nebežinodamas kodėl. Tad šantažu pasisamdo ličę (Lich: kaip... nemirusios dvasios, kurios negali palikti šio pasaulio, todėl minta gyvaisiais), kurią pats kažkada nužudė. Du kartus. Bet, būdamas tik besmegenė dėžė, Boxxy nesuvokia, jog tai gali sukelti ištikimybės problemų, tad drąsiai leidžiasi į blizgučių ir skanėstų paiešką, kairėn ir dešinėn niokodamas naują rastą požemį. Tik štai, kai ateina laikas pasikelti lygį, visai kompanijai iškyla dilema: Boxxy nebebus dėžė. Jis evoliucionuos į visai kitą padarą.

Mano Nuomonė: Nežinau, turbūt niekad nesuprasiu, kaip galima lengva ranka, vardan juoko, parašyti apie privartavimą, tada leist herojei pasiekt tašką, kur ji svarsto savižudybę, o tada kaltę perversti dar ir ne ant tų veikėjų. Šita dalis man buvo baisiai nepriimtina ir tai bus visas knygos minusas. Mat kažkaip sunku juoktis iš nesąmonių, kai kažkur krašte stovi herojė, kurią taip visapusiškai suniokojo kaip asmenį. Bet, kadangi jai pats skriaudėjas paskui suteikė rimtą galią, bei nuoširdžiai saugojo, bei atsiprašė tiek nuoširdžiai, kiek protu suvokė savo veiksmų žalą, ir ji jam dalinai atleido, stengiausi per daug nemąstyti. Knyga parašyta neblogai, ne tiek daug visiškai idiotiškų įvykių, gyvent buvo galima.

Nebloga knyga. Buvo ir labai juokingų vietų, ir Boxxy, panašu, galėtų dar papildomą karjerą pasiimti, nesakysiu kokią, bet tarkim, blizgučių galima gauti ne tik už žudymą. Tik dėl Fizės nesmagu. Tikiuos ji dar atsiims savo. Kol kas 4/5, žiūrėsim, kaip bus toliau, mat knygos konceptas - nuostabiai unikalus.

Ne Grožinė: Jocko Willink "Discipline Equals Freedom"

Autorius: Jocko Willink
Pavadinimas: Discipline Equals Freedom: Field Manual
Serija: -
Žanras: Ne Grožinė, Asmeninis tobulėjimas
Psl.: 189
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nežinau, kaip jums, bet man prieš Gruodį visada reikia truputį daugiau motyvacijos tiem patiem dalykam daryti. Lapkritis labai toks meh mėnesis. Tai pasiėmiau vieną mėgstamiausių savo motyvatorių, turbūt trumpiausią Jocko Willink knygą.

Apie Knygą: Knyga paliečia tris svarbiausius jūsų sveikatos ir gerovės taškus. Pirmiausia tai protą, mentalitetą, motyvaciją. Ir tą piktą balsiuką, kuris bando jus sumauti, tą kur sako "užteks, šiandien jau daug padarei", arba "lėkštė dar ne tuščia, o tu šiandien daug dirbai". Tada pereina prie, būtent, maisto. Kaip mes valgom ir ką tas maistas daro mūsų organizmui. Jis, beje, propaguoja tą paleo dietą ar kaip ji ten, kur jokių grūdų. Ir galiausia prisiiriam prie fizinio aktyvumo, disciplinos. Žodžių į vatą jis nevynioja, sako kaip yra, pripažįsta tokio dalyko, kaip tingėjimas egzistenciją, bei aprašo savo paties sporto rutinas, kurių pusė man skambėjo, kaip ateivių kalba. Tuo pačiu, nėra taip, kad jis tik grubiai jus stums į priekį ir tai būtent ir yra mano mėgstamiausias dalykas apie Jocko Willink: negali padaryti šito? Bet gali padaryti kažką. Tai daryk. Daryk Ką Nors.

Mano Nuomonė: Patinka man, kaip autorius rado tą idealų centriuką tarp švelnios motyvacijos, tapšnojimo per petį ir pasakų, jog gerai, bent šiek tiek, tiek ir užteks. Bet tuo pačiu nepasiekė tos agresyvios vietos, kur man irgi niekada neveikė, kai tave bando motyvuoti pykčiu ir įžeidimais. Čia gi viskas paprasta: tu pats žinai, jog gali daugiau, o jei manai, kad negali, tai tavo tinginys tau meluoja, neklausyk jo, tegu dvesia jei jam sunku, nes tu gali daugiau ir tu padarysi daugiau. Gal buvo per daug sporto aprašymų, juoba, kad man tie pavadinimai nieko nesako (tai turbūt vienintelė sritis, kur lietuviškus pavadinimus žinau geriau, nei angliškus), bet labai patiko, kaip paaiškino kam ir kaip gali reikėti tokio treniravimosi, kaip tai gali padėti išgyventi ir gyventi. Tik vieną dalyką būtinai prisiminkit: aš turiu tą depresijos formą, kur pasieki baisias žemumas, bet po to gali pasiekt tokias pat baisias aukštumas. Depresijoj jo žodžius priėmiau kitaip, nei jie skambėjo, kai jaučiausi gerai. Tad jei kartą nepatiko, pamėginkit kitą, kai jausitės kitaip. Sėkmės jums ir laikykitės.

Sveikas toks skaitalas. Išmokė atskirt, kada pats sau pagalius į ratus kišu. Ir dabar jau smalsauju tai kokios gi kitos jo knygos. Šiai duosiu 4/5, nes tikrai šiek tiek per daug veiklos aprašymų.

V.E. Schwab "Vengeful" | Villains 2

Autorius: V.E. Schwab
Pavadinimas: Vengeful
Serija: Villains 2
Žanras: Mokslinė Fantastika, Fantastika
Psl.: 480
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Seku autorę Victoria Schwab twittery, tai mačiau ir šios knygos gimimą, beprotiškai sunkų, pilną ašarų ir viskio. Autorė tikrai nuostabi, tad negalėjau nepaskaityti "Vengeful", ypač kai ir pirmoji, "Vicious" buvo labai įdomi. Ir prasidėjo taip lyg būtent man rašyta: mobsterio žmona.

Apie Knygą: Marcella visada buvo ambicinga moteris. Bet dėl jos grožio, žmonės visada linko ją nuvertinti. Tarkime, jai ištekėjus už mobsterio, visi manė, jog ji su juo - nepaisant jo darbo. Tuo tarpu būtent ji pastūmėjo jį imtis šios veiklos. Visi tik juokėsi ir vartė akis, kai ji siūlė idėjas ar grasino. Ir štai, net dabar, kai už jos teberūksta kambarys kuriame ji kelis vyriškius pavertė saujomis pelenų, prieš ją sėdintis mobsteris tik varto akis... Matot, Marcella mirė gaisre, kurį sukėlė jos vyras, kai ji sužinojo, jog jis buvo jai neištikimas. Jos pyktis grąžino ją atgal kaip EO, žmogų su antgamtinėmis galiomis. Jos paskutinės mintys, noras, jausmai buvo sunaikinti, naikinti. Tad dabar ji būtent tai ir daro: tereikia paliesti objektą ir jis tuoj pat ims senti, pūti, tirpti. Ir ji nebeketina vėl būti nuvertinta. Ji nebebus tik mobsterio žmona. Ne, ji perims šį versliuką ir dar daugiau, jei tik panorės.

Žinoma, būtent dėl tokio švaistymosi galiomis, ją pastebėjo EO medžiotojai ir į pagalbą pasitelkė ne ką kitą, kaip Eli Ever. Eli, kaip ir Victor Vale, gyvena asmeniniame pragare. Su juo eksperimentuoja, jį pjausto. Naudojasi jo sugebėjimais rasti EO'us. O jam belieka viltis, laukti, padėti, ir naudotis sugebėjimais kurių išmoko dar vaikystėje: apsimesti normaliu, dumti akis. Victor, tuo tarpu, miršta. Jis miršta kas dien ir vėl prisikelia. Nes Eli jį nužudė. O Sydney jį prikėlė. Bet prikėlė... Klaidingai.

Mano Nuomonė: Visi herojai, net ir tie standartiniai, klišiniai, buvo labai įdomūs. Labiausia man patiko Eli istorija. Įtariau, kad jo tragedija ir iš to sulipdyta asmenybė bus būtent tokio pobūdžio, bet jam tai labai dera. Sukurtas sociopatas, kuris turėjo išmokti būti kaip visi. Schwab puikiai perteikia idėją, kad sociopatai nėra visi tokie, kaip Dexteris. Taip, Eli irgi žudė dešimtimis, bet tai vis dėl jo mąstymo, o ne agresijos, pykčio. Sociopatas nejaučia emocijų (tam žinoma yra spektrų, kaip ir visur, lyty, orientacijoj), tad ir Eli kažin ko ten per daug nejuto, vien tik suvokė, kad reikia prisiderinti prie žmonių, kad pavyktų su jais sugyventi ir pasiekti to, ko nori. Tik ko visgi jis norėjo aš vis dar nesuprantu.

Knyga rutuliojasi greitai, su pertraukomis flashbackam, prisiminimam, kurie visur buvo savoj vietoj, laiku. Ir pabaiga vėl buvo netikėta, tad belieka laukti daugiau. O šiai duodu 5/5.

Knygiškai | Serijiniai Googlintojai

Toliau skaitinėju, su lauktuvėm. Būtų greičiau, jei nereikėtų tiek daug pasižymėt ir pasigooglint!

|IG|

Įvairovė: K.J. Charles "Band Sinister"

Autorius: K.J. Charles
Pavadinimas: Band Sinister
Serija: -
Žanras: LGBT, Istorinis Romanas
Psl.: 224
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

KJC, nors ir neturėjo, bet štai ėmė ir parašė labai lengvą ir mielaširdingą romaną. Gal todėl ir snigo prieš pat Halloween'ą. Negalėjau tad nepaskaityt. "Band Sinister" buvo tas mano naktinis skaitalas, kur skaitau tam, kad nutraukt mintis nuo darbo, kad paskui nesapnuot vertimų ir panašiai. Vietoje to, skaičiau iki 4 ryto ir pabaigiau. Bet nieko nesigailiu!

Apie Knygą: Guy ir Amanda Frisbiai, po kelių rimtų skandalų, kurie iš tiesų tai arba nebuvo jų kaltė, arba nebuvo tokie jau ten ir baisūs, gyvena iš savo garbingos, bet ne pačios meiliausios tetos malonės. Ji moka už jų namą, tarnaites, o už tai - jiems nevalia kišti nosies iš savo kaimo, kur, ji viliasi, juos visi pamirš iki visos jos dukros ras gerus ir garbingus vyrus. Kol Guy dirba darže ar tvarkos namus, Amanda parašė knygą apie Hellfire klubą, klubą vyriškių kurie garbina šetoną ir žudo žmones kairėj ir dešinėj. Parašė ją parėmusi istoriją gan prastai pagarsėjusiu Murder klubu, realiai egzistuojančiu Londone. Klubu, kurio narys turi prastą ryšį su jų pačių šeima: jo brolis kažkada suviliojo jų motiną, ir toji su juo pabėgo. Narys, kuris visai netoli turi dvarą ir žemių ir ten vieši darydamas galai žino ką, su galai žino kuo... Ir štai vieną dieną Amanda negrįžo iš savo pasijodinėjimų. Guy viltys, jog ji tik šiaip ką įdomaus aptiko buvo sudaužytos, kai namo grįžo jos žirgas, bet ne ji pati. Amanda susilaužė koją, vos mirtinai nenukraujavo ir dabar nuo mirties slenksčio yra gelbėjama ne kur kitur kaip tik Murder klubo nario, Philip Rookwood namuose.

Mano Nuomonė: Murder klubas, kaip ir daug tuometinių tikrų Hellfire klubų, buvo sudarytas iš kitaip mąstančių vyriškių (ir gal būt moterų, kurios nebijojo pasigadinti reputacijos, ar jos ir taip neturėjo). Tai visokie demokratai, ateistai, šetono garbintojai (ar bent taip manė Londoniečiai). Tad buvo be galo smagu žiūrėti, kaip visa ta kitaip mąstančių vyriškių šutvė suskubo galvot, kaip čia nesuteršti merginos reputacijos tokiu baisiu aktu, kaip buvimas tame pačiame name, kaip ir ji. Patys herojai irgi labai unikalūs, nuo vyrų, kurie vyrais negimė, iki politinių menininkų, kuriuos net šiais laikais medžioja be gailesčio. Pats veiksmas buvo nuspėjamas, bet taip gerai nuspėjamas, kur tikiesi, jog taip ir bus, nes per daug patinka herojai, kad linkėtum jiems ko nors kito, nei didžiausios laimės.

Patiko, labai net. Manau galiu sakyti, jog tai mano mėgstamiausia KJC knyga po Šarkų. Duodu 5/5, nes gal du lapus pasibraukiau juokų ir įdomių minčių, tai kitaip tiesiog negalima.

Dacre Stoker "Dracul"

Autorius: Dacre Stoker
Pavadinimas: Dracul
Serija: -
Žanras: Gotikinis, Istorinis
Psl.: 512
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nežinau net. Dacre Stoker knyga "Dracul" privertė pamąstyti apie visas vampyrų knygas apie Drakulą, kokias kada skaičiau. Taip pat susimąsčiau ir apie Bram Stoker, Drakulos autorių, tad teko ilgas valandas googlint informaciją, mat neturiu jokios knygos apie jį ar jo šeimą.

Apie Knygą: Istorija prasideda nuo Bram Stoker'io vaikystės ir, bent dalinai, seka jo biografiją. Iki septynerių jis buvo labai ligotas ir vos nenumirė. Tą lemtingą naktį, kai atrodė jog pagaliau berniukas nebeišsikapstys, jų paslaptingoji auklė jį išgelbėjo karštinės įkvėptuose sapnuose. Visa šeima tai neigė ir teigė, jog jį išgelbėjo jo dėdė gydytojas. Vienintelis Bram'u patikėjęs žmogus buvo jo sesuo, pati gan lakios vaizduotės. Tad po stebuklingo Bram'o pasveikimo, abu leidosi tirti pėdsakų savo auklės, kuri paslapčiomis susikrovė daiktus ir dingo. Radę daugiau klausimų nei atsakymų, vaikai buvo priversti nuleisti rankas. Iki, po kelių dešimtmečių, Matilda Stoker pastebėjo auklę Paryžiaus gatvėse, nepasenusią nė viena diena.

Mano Nuomonė: Visos tos auklės paieškos mane iš proto vedė. Tai buvo nekenčiamiausia Kostovos "Istorikės" dalis, tai čia irgi buvo labai nuobodu. Ir Drakul'as buvo labai keistas, vaikiškas, užsispyręs lyg ožys. Knygą man išgelbėjo ne istorija ir ne herojai, o autoriaus paskutinis žodis, šiokie tokie paaiškinimai apie patį Bram Stoker, apie knygą "Drakula", bei knygos originalų manuskriptą, kuris nebuvo publikuotas.

Žodžiu, knyga gera, jei domitės Drakula - vampyru, plačiau. Jei mėgstate gotikinę klasiką, greičiausia irgi patiks. Bet minusas tame, kad autorius niekad neturėtų aiškinti kodėl parašė tai ką parašė. Iš pačio teksto turėjo būti aiškiau ir jis turėjo būt įdomesnis be autoriaus pasakymų, kodėl turėjo būti įdomu. Geras anekdotas todėl ir geras, kad juokingas ir nepaaiškintas. Bet duosiu 4/5, nes nenoriu per daug nuvertinti. Visgi, skaitalas toks beveik neblogas.