Įvairovė | Filmas | Su Meile, Saimonas

Filmas: Su Meile, Saimonas (Love, Simon)
Režisierius: Greg Berlanti
Paremta: Becky Albertalli knyga "Simon vs. The Homo Sapiens Agenda"
Žanras: Komedija, Drama, Romantinis
Mano Įvertinimas: 5/5

Apie Filmą: Filmas paremtas knyga, kurią jau aprašiau, tad per daug nesiplečiant, prisiminkim. Vieną dieną Saimonas savo miestelio tumblr'io bloge randa anoniminį įrašą, kur kažkas prisipažysta turįs paslaptį: jis - gėjus. Saimonas suskumba susikurti naują el. pašto adresą ir jam parašyti, kas greit išsirutulioja į rimtą draugystę ir gal net rimtesnius jausmus. Per filmą stebime Saimono spekuliacijas - kas gi galėtų būti jo paslaptingasis Blue? Vaikinas, kurį jis baigia įsimylėti iki ausų, bet nė nežino tikro jo vardo. Bet po vienos pamokos Saimonas pamiršo atsijungti iš pašto mokyklos kompiuteryje, jo laiškus rado ne per geriausiai nusiteikęs klasės draugas ir ėmėsi jį šantažuoti: Saimonas padės jam su savo drauge, o jis nepaviešins jo laiškų. Juk, net jei Saimonas tai galėtų pakęsti, tai derėtų pagalvoti apie susirašinėjimų draugą, ar ne? Filmo 

Mano nuomonė: Tai istorija, apie tą vadinamą "išėjimą iš spintos". Ir pasirinkimo praradimą. Šantažo dėka, Saimonas suskumba pasisakyti artimiausiems žmonėms, kad sumažintų smūgį ir gal būt išnarpliotų visą šitą velniavą. Pasirinkimo ar pasisakyti ar ne jis juk jau nebeturi, vien dėl to, jog, kažkas taip nusprendė už jį. Įdomios ir jo draugų reakcijos. Filmas, mano supratimu, jas parodė net geriau, nei knyga, kaip ir dar kelis aspektus, įskaitant ir tokius, atrodytų nereikšmingus, kaip Saimono nusigėrimas Halloween'o vakarėlyje. Jis prisigėrė pirmą kartą. Knygoje ta scena mane šiurpino, mat jo draugai, kažkokiu magišku būdu jį pametė. Taip jis atsidūrė prie staliuko su panašaus tipo žmonėmis. Jei Saimonas būtų mergina ir tai būtų buvęs paprastas klubas - tas drauges po to tik pamiršti, ar bent velnių atrašyti, nes net nepiktybiškai - šitaip tiesiog negalima. Bet filme scena supaprastinta. Saimonas nusišniojo pačiame vakarėlyje ir jį namo palydėjo viena iš draugių. Kur jis susidūrė su tėvas ir intensyviai siūbuodamas paneigė esąs girtas. Čia smagiausia dalis ir buvo jo tėvai. Tie du nusipelnė savo nuosavo filmo, ir prijuokino, ir dūšią pagraudeno. 

Jei knygą skaityti tingite ar nenorite, mat vertimo mes neturim, tai pažiūrėti filmą tikrai užteks, kad susipažintumėt su istorija ir nuo jos nenukryptumėte. Bent jau, tikrai labai nedaug. Filmas iš manęs tikrai gauna 5 iš 5. 

John Burdett "The Godfather of Kathmandu" | Sonchai Jitpleecheep 4

Autorius: John Burdett
Pavadinimas: The Godfather of Kathmandu
Serija: Sonchai Jitpleecheep 4
Žanrai: Nusikaltimai, Trileris
Psl.: 384p.;
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Ar yra tekę skaityti knygą du kartus, nes iki baigėt - pamiršot apie ką ji? Tokia man buvo John Burdett knyga "The Godfather of Kathmandu", ketvirta Sončajaus serijoje ir, kaip matau, mums neišversta. Knyga tikrai nebuvo bloga, bet trečia gan gerai užbaigia seriją, jei toliau nebesinori skaityti, tad leidyklos sprendimas yra gan suprantamas ir, bent šį kartą, pateisinamas.

Sončajus padarė baisią klaidą. Savo bosui jis gavo Krikštatėvio filmus, kas ir pradėjo grandininę nesėkmių reakciją. Bosas privertė jį tapti jo patarėju. Į tai įtraukė tiek jo motiną, tiek ir žmoną, kurios, išgirdę apie naują algą, suskubo Sončajų prispausti imtis darbo: juk sūnus galės eiti į geriausią mokyklą, nereikės bijoti, jog taps narkotikų dealeriu. Tai, kas čia blogo, paklausite? Sončajaus karma. Viskas prasidėjo nuo to, jog jo sūnus, jo mylimo draugo ir partnerio reinkarnacija, nusprendė, jog pasaulis vis dar per daug korumpuotas ir jam čia nepatinka, tad nusižudė. Žmona, graužiama kaltės, kam pastūmėjo Sončajų imtis to darbo ir užtraukė jiems tokią karmą - pabėgo į vienuolyną. Jo FTB partnerė Amerikoje irgi atrodo nusivylusi jo naujomis pareigomis, tad šį kartą į pagalbą neskubės, o pagalbos jam tikrai reikėtų. Bendradarbis, kuriam jis nori atiduoti bylą - vis siunta, jog bosas visada mieliau darbus perduoda Sončajui, ir, kad Sončajus visada randa įkalčius greičiau už jį. Nepadeda net tai, kad tuos įkalčius Sončajus tuoj pat perduoda jam, o ne eina pasigirti bosui. Vienintelė paguoda irgi - nelabai guodžianti. Tai Lamos statusą pasiekęs vienuolis, kurio Sončajus priprašė padėti pasiekti dvasios ramybę. Tik tiek, jog šis vienuolis turi 14 milijonų vertės sandorį su Sončajaus bosu, narkotikų formoje.

Tuo tarpu, kai tiek dalykų verda širdy ir galvoj, dar tenka ir tą nelemtą bylą narplioti, mat kolega - dvasinis skurdžius, nesugebantis pastebėti po nosimi gulinčių įkalčių. Garsus filmų režisierius rastas nužudytas, su atvira kaukole ir išvalgytais smegenimis. Jį Bankoke visi mylėjo, baro merginos jį gražiai apibūdina, kaip geranorišką, mylintį, bet priklausomybę nuo sekso turintį užsienietį. Anot jų, jis ieškojo ko nors labiau pašėlusio ir iki mirties bent kelias savaites jų nelankė, tad tikrai turėjo meilužę kažkur ten, kitur, kur gal būt jį ir nužudė.

Istorija veikia tarsi per tris skirtingas gijas, iš kurių Sončajaus istorija ir vėl pati neįdomiausia. Jis - labai keistas herojus ir tai turbūt vienintelis jo pliusas. Šį kartą kur kas įdomiau buvo skaityti apie jo bosą ir tą pamišėlį vienuolį. 3/5

Martynas Starkus "Įstrigę Centrinėje Amerikoje"

Autorius: Martynas Starkus
Pavadinimas: Įstrigę Centrinėje Amerikoje
Serija: -
Žanrai: Kelionės
Psl.: 312
5/5 | Goodreads

Martyno Starkaus knygą "Įstrigę Centrinėje Amerikoje", jei gerai pamenu, nusipirkau po jų nuostabaus pasirodymo, kur prisijuokiau iki ašarų ir su drauge vis dar randam kur pritaikyt iš ten prisimintus juokelius. Knygą skaičiau lėtai, nes skaitėsi lengvai ir buvo labai įdomi, tad norėjau pasimėgauti. Bet visos knygos baigiasi.

Tai knyga apie kelionę gendančiu automobilio po Centrinę Ameriką, Meksikos kraštus, žemiau Valstijų. Vytaras su Martynu ir po Majų gyvenvietes pasivaikščiojo, tuščias ir gan dažnas, ir su vietiniais pažindinosi, o Vytaras žinoma ir gamino. Šen ten ir pakovoti teko, kitur - kailį pasaugoti, mat tai nėra saugiausia pasaulyje vieta. Čia, kaip dažnai nutinka skurdesnėse šalyse, žmonės arba palaimingai džiaugiasi tuo mažu, ką turi, arba pasuka nusikalstamu keliu. Gaujos, neslepiami ginklai ir net atviri pasiūlymai padirbėti mulais (narkotikų pervežėjais). Vietinių įspėjimai ir kartais net nejuokinga Martyno drąsa kalbinant šiurpokus individus šios nuostabios vietovės širdyje.

Bet tai tik dalis istorijos. Kita dalis susideda iš Veronikos, jų automobilio, gedimų ir nesklandumų, bei dėl jų kilusių nuotykių, pažinčių. Rimtai, kartais net juokinga būdavo, kaip puslapis po puslapio ten jie gedo, taisė, ieškojo kur taisyti ir taip toliau. Martyno sarkazmas liejosi per kiekvieną sakinį.

Žodžiu, norintiems lengvo ir įdomaus pasiskaitymo, čia jau tikrai gera pradžia. Iš manęs 5/5

Roger Hobbs "Ghostman" | Jack White 1

Roger Hobbs knygą "Ghostman" (Jack White 1; ISBN 0552169161; 400p.; Goodreads) pasiėmiau visai netyčia. Tiesiog norėjau pailsėti ir paskaityti ką nors iš mažiau sau įprastų žanrų. Jau seniai nebuvo taip aklai nuskilę. Knyga apie heistus ir parašyta - labai gerai.

Herojus vardo neturi. Jis - vaiduoklis. Tokio tipo nusikaltėlis, galintis išnykti minioje ir tapti kitu žmogumi, kitur. Bet čia mes galime jį vadinti Džeku. Mat tai buvo vienintelis vardas, kurį žinojo jo senasis bosas. bosas, kuris prieš kelis metus jam, Džekui, ir keliems kitiems jo bendrams pateikė neįtikėtiną apiplėšimo planą, kuris kelioms minutėms juos visus padarė keliais milijonais turtingesnius. Kelioms minutėms, mat nors planas buvo tobulas ir ėjosi puikiai, Džekas padarė klaidą. Ir už tą klaidą jie sumokėjo viskuo. Vieni - gyvybėmis, kiti - pinigais. Tik, Džekas mokėti dar nebaigė, tad ir sulaukė skambučio iš to genialaus nusikaltėlio. Kažkas, greičiausia kita gauja, perėmė jų vagystę ir visus išžudė. Gyvas liko tik vienas ir jis, laimė, turėjo proto sprukti su visais pinigais. Dabar Džekas turi jį surasti, įtikinti, jog bosas tikrai nepyksta ir jo nekaltina, bei grąžinti pinigus iki jie tapo beverčiais.

Daug niuansų verčia Džeką gerokai paprakaituoti. Visų pirma, tai kokia gauja imtųsi plėšti kitą? Net tarp vagių esama garbės, juk vieni be kitų jie tiesiog neišgyventų. Antra, akivaizdu, jog plėšikų plėšikai žinojo, kas vyksta, tad kam iš viso vogti tą krovinį? Kazino skirti pinigai, jei per tam tikrą laiką nepatenka į rinką, yra tiesiog nurašomi ir tampa tokiais pat menkaverčiais, kaip ir popierius, ant kurio yra spausdinami tie banknotai. Iki nurašymo liko apie 48 valandas, tad Džekui tenka paskubėti ir negalvoti apie trečią niuansą: kam tų pinigų, kuriuos taip lengva atsekti, reikėjo jo buvusiam bosui?

Knyga labai įdomi. Džekas yra vienas tų protingų nusikaltėlių, kur geba žongliruoti mintimis ir viską dėstyti taip, kad suprastų klausantieji. Jo bosas - netgi dar gudresnis, mat jo planai - ohoho kokie. Jau vien iš to knygą buvo galima parašyti. Tad šiai tikrai duodu 5/5 ir labai viliuosi rasti tokių knygų dar. Yra ir antra, tik pirma man reikia sužinoti, ar ją irgi pasakoja Džekas, mat jei istorija vyksta iš jo buvusios kolegės perspektyvos, tai nežinau, ar labai jau noriu.

K.J. Charles "The Secret Casebook of Simon Feximal"

Pagaliau vėl gavau progą pasilepint su K.J. Charles knygomis. Šį kartą skaičiau tokią, kaip ir priešistorę, "The Secret Casebook of Simon Feximal" (ASIN B06XVF3GW8; 232p.; Goodreads). Labai šerlokiška knyga, tik bylos - visos paranormalios, o klientai - neramios nužudytųjų sielos. Buvo labai įdomu.

Robert Caldwell dirbo žurnalistu ir su Simon Feximal susidūrė tik dėka paveldėtos, griūvančios pilaitės, kur siautė jo apjuodinto giminaičio dvasia. Daug galima iškęsti. Ir užsitrenkiančias duris. Ir dejones kažkur už jų. Bet, kai jau ėmė kraujuoti sienos, Robertas suskubo ieškoti pagalbos. Ta pagalba apsireiškė Simon Feximal pavidalu. Jis gan greit sumetė, kas vyksta ir pamėgino išprašyti Robertą, iki susitvarkys. Jam atsisakius, beliko brėžti apskritimą ir prisaikdinti šį nenumatytą kolegą iš jo nė piršto nekišti. Saimonas ėmėsi darbo, ant jo odos ėmė rastis keisti ženklai, lyg judančios tatuiruotės, o dvasia visai pašėlo. Ir, žinoma, Robertas sugadino apskritimą.

Taip ir prasidėjo jų nuotykiai. Byla po bylos Robertas aprašinėjo Saimono nuotykius, bei pratinosi prie naujo gyvenimo: žinios apie Pasaulį po Pasauliu nėra toks jau lengvas bagažas. Tik tiek, kad idilė niekad nevertė nuobodžiauti. Čia, žiūrėk, Slaptoji Anglijos Tarnyba imasi juos terorizuoti, ten jau Saimono įtėvis ieško, kaip vėl pakenkti, o dar ir karo grėsmė jau prie pat durų.

Jei mėgstat paranormalius nuotykius ir neesat homofobiškai nusiteikę (jei esat, tai ką iš vis čia veikiat?), tai čia labai gera knyga. Ir Mycroft'as buvo! Žodžiu, iš manęs 5/5, o dabar prie Green Men!

John Burdett "Bankoko Šmėklos" | Sonchai Jitpleecheep 3

Taip tad. Pirma John Burdett Sonchai Jitpleecheep knyga man labai patiko. Antroji tiek pat labai nepatiko. Tai trečią, "Bankoko Šmėklos" (Bangkok Haunts; Sonchai Jitpleecheep 3; ISBN 0307263185; 305p.; Goodreads) ėmiau atsargiai. Maniau dabar viskas stabilizuosis, knyga virs šeimyniniu detektyvu Azijoje. Laimei, kol kas taip nenutiko.

Sončajui į rankas patenka snuff filmas. Tai toks pornografinis įrašas, kuriame vienas iš dalyvių yra iš tiesų nužudomas. Juodojoje rinkoje toks filmas kainuotų baisius pinigus. Gal ir būtų šiek tiek keista, jog kažkas jį atsiuntė Sončajui, t.y. policininkui, net jei jie visi laikomi korumpuotais, tad greičiausia - matančiais naudos tokioje video juostoje. Bet tą keistumą nustelbia kiti faktoriai. Tokie, kaip tas faktas, jog Sončajus pažinojo auką ir buvo ją be galo įsimylėjęs. Filme ji dėvi pigų jo jai dovanotą žiedą, tarsi būtų tikėjusis, jog Sončajus šią juostą pažiūrės. Ir ji tikrai žinojo, jog tuoj mirs. Netgi skatino žudiką, kuris atrodo dvejojo ir nenorėjo jos žudyti. Kam gi viso to reikėjo, kodėl tokia stipri moteris siekė tokios nedėkingos mirties? Nors ir dvejodamas, Sončajus mano, jog mirusioji iš to turėjo kažin kokios naudos.

Ir iš tiesų, už filmo stovi visa gauja nesveikų, bet turtingų žmonių, kurių vardų greičiausia niekas nežino. Sončajui bandant atkapstyti bent menkiausią siūlo galą, aplink jį ima mirti kiekvienas bent šiek tiek įsivėlęs asmuo. Atrodo, peilis randa gerklę, net ir visiškai uždarame kambaryje, į kurį vienintelį įėjimą saugojo jis pats.

Viskas ėmė darytis įdomiausia jau į pabaigą. Nemanau, jog man tekę skaityti paranormalius detektyvus, tad kas kart gaunu nustebti, jog už nusikaltimus gali būti atsakingi netgi ne žmonės. Tik, norėčiau daugiau informacijos. O kol kas knygai duodu 4 / 5, nes buvo tikrai labai neblogai.

The Harvard Lampoon "Bored of the Rings"

Radau The Harvard Lampoon knygą "Bored of the Rings" (ISBN 0451452615; 149p.; Goodreads) kažkurioj Anglijos naudotų daiktų parduotuvėj. Ilgai nešiojausi su savim, vis galvojau, gal va, neturėsiu su savim skaityklės, norėsiu paskaityt. Poreikis fizinei knygai taip gal du metus ir nekilo, tai spjoviau ir perskaičiau namie. Žinot, parodijas aš mėgstu. Bet čia tai kažkoks mėšlas buvo.

Istorija, kaip galit spėt iš pavadinimo, perpasakoja Žiedų Valdovą. Visas tris knygas tuose pusantro šimto lapų, parodijuojant, nejuokingai ir neskoningai.

Fritui į nagus patenka tas Vienas Žiedas, kuriuo galima valdyti kitus, na, bent jau tuos, kurie nebuvo atšaukti dėl gamybinės klaidos. Kadangi vienam eit ir sunku, ir baisu, teko formuoti Broliją. Ten didvyriai stūmė priekin vienas kitą, kol neliko nepasiūlyto herojaus. Niekas nenorėjo šito nuotykio.

Nežinau, tikrai ne kažką. Knygą jau atidaviau draugei, nes nenoriu jos pasilikt, kad vietą užimtų. Bet mėgstantiems tas tikrai absurdiško humoro komedijas čia turėtų tikti, nes tikrai, humoras yra skonio reikalas. Duodu 2/5, negaliu daugiau.

Chloe Neill "Hard Bitten" | Chicagoland Vampires 4

Kartais prie serijų tiesiog priprantu, tad tęsiu jas, net jei nelabai patinka. Taip yra ir su Chloe Neill serija Chicagoland Vampires. Bet, laimei, ketvirta knyga "Hard Bitten" (Chicagoland Vampires 4; ISBN 04512333328; 350p.; Goodreads) labai įdomiai baigėsi, tad gali būti visai smagu tęsti.

Cardogan namuose tvyro vis kylanti įtampa. Už lango - nuolatiniai žmonių protestai. Jiems nusibodo pavojingi kaimynai ir jie nori, kad šie antgamtiniai padarai grįžtu iš kur atėję - pragaran. Po itin brutalių reivų dingo kelios merginos. Sklando gandas apie naują narkotiką. Ir, be viso to, kad ir kas stovi už visų šių išpuolių, nuoširdžiai stengiasi apjuodinti būtent Cardogan klaną. Sullivan spaudžiamas iš dviejų pusių: miesto mero ir vampyrų kažko ten tokio aukštose pareigose. Didžiausia bėda žinoma nėra pats spaudimas, bet jų įsakymų prieštaravimai. Meras nori, kad Sullivan pagaliau sutvarkytų šį reikalą, mat visi siūlo galai veda į Cardogan namus. Vampyrų viršilos nori, kad jis liautųsi kištis, kur kištis jam, kaip Cardogan namo galvai - nepridera. Tad, savas kailis ar klano garbė?

Merit, tuo tarpu, rado būdą, kaip apeiti abiejų šalių įsakymus. Galų gale, juk nurodymai buvo skirti jos bosui, o ne jai. Tad ko Sullivan nežino, dėl to Sullivan ir negali būti kaltas, ar ne? Ji imasi sekti reivų išgyvenusiųjų pėdsakais. Deja, kuo daugiau ji atkapsto, tuo labiau griūva jos pačios supratimas apie savo gyvenimą. Ne visos jai pasakotos istorijos yra tiesa, kaip tarkime ir toji apie jos pavertimą vampyre.

Žodžiu, knygos gale ten toks posūkis, kad man net linksmiau pasidarė. Nes jau tikrai darėsi nuobodu. Ir skaitant mano aprašymus, net ir šį, turbūt nekyla noras paskaityti, ar ne? Tai kol kas ir nerekomenduoju, rimtai. Šiai duodu 3/5, dar bent vieną tikrai paskaitysiu. O liko tai dar gal dešimt... Palyginus tai Sukės Stekhaus knygos buvo tikras auksas. Daug knygų, plonos, greit skaitėsi, linksmos net.