Chloe Neill "Biting Cold" | Chicagoland Vampires 6

Autorius: Chloe Neill
Pavadinimas: Biting Cold
Serija: Chicagoland Vampires 6
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 352p.
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Kartais man tiesiog reikia vampyrų. Nesvarbu kokių ir iš kur. Geriausia, kokių nors jau žinomų, t.y. iš pradėtos serijos. Todėl tęsiu su Chloe Neill ir jos Chicagoland Vampires serija, šešta knyga, "Biting Cold". Kažkaip tiesiog pripratau. Nors ir ne Sukė Stekhaus, ką padarysi.

Apie Knygą: Vampyrų tokia, kaip unija ar kažkas tokio, akivaizdžiai nori nusikratyti Kadagano klano galva, iš numirusiųjų antrą kartą prikeltu Sulivanu. Tam jie pasinaudoja tiek situacija, tiek ir aplinka. Kažkas bando vėl pavogti knygą, kurioje įkaltinta Tamsioji magijos pusė ir šį kartą tai tikrai ne Merit draugė. Kol bene visas Sulivano klanas tuo užsiėmęs, GP, ta vampyrų unija, drožia jiems šonus ir nuteikia prieš juos jų pačių apsaugą - fėjas. Sulivanas, nebežinodamas ko daugiau imtis, turės nuspręsti, ar tiesiog būti geram šunyčiui, bei susitaikyti su GP batu ant galvos, ar pasitraukti bei kartu išvesti visą savo klaną iš po GP sparno, apsaugos ir turtų. Merit? Merit tuo tarpu bando išgyventi puolusio angelo žemėn atneštą teisingumą.

Mano Nuomonė: Čia viena tų retų knygų, kur politika buvo įdomesnė už veiksmą. Neįdomūs man jokie angelai, visiškai jokie. Kaip ir Graikų bei Romėnų mitai - man jie labai nusibodę. Bet va visas tas poreikis Kadaganui tapti laisvais, bet maištautojais laikomais vampyrais - čia jau buvo kur kas įdomiau. Ir tas reikalas su fėjom buvo įdomus. Atrodo jog anie mėgsta atgauti dovanas, kurias kažkada, kažkam davė. Kitaip tariant, pasidžiaugėt ir gana.

Toli gražu čia ne šedevras. Vos 3/5 galiu duoti. Bet blogiau manau jau būt irgi negali, tad po visokių ilgų ir ne visada įdomių knygų, pailsėti man labai tiko. Jei vampyrų romanai prie širdies, tai galiu rekomenduoti, kitu atveju, manau vien dėl politinės pusės neatsiras, kas skaitys ir manęs nekeiks.

Knygiškai | Paniekos Metas

Kokios man šitos naujos gražios ir patogios. Mėgstu, kai knygos siauresnės.

| IG |

Įvairovė | Kokie herojai - jūsų herojai?

Norėjau paklaust, kokių kitokių herojų esat sutikę, skaitydami knygas? Kuo jie buvo kitokie, nei mūsų standartiniai, visose knygose sutinkami asmenys?

Ar yra kokie nors herojai, kurių nemėgstat ir nors tu ką, t.y. visada, jei jie tokie, tai jų jau automatiškai nemėgstat, pavyzdžiui, Mary Sue, pilkos pelytės (Plane Jane), kurios, kažkaip visada patraukia blogiausio iš blogų berniukų dėmesį ir panašiai?

Kokie herojai - būna jūsų mėgstamiausi, vos ne iš karto, jei ne iš karto?

Laini Taylor "Dreams of Gods & Monsters" | Dūmų ir Kaulų Duktė 3

Autorius: Laini Taylor
Pavadinimas: Dreams of Gods and Monsters

Serija: Dūmų ir Kaulų Duktė 3
Žanras: Fantastika, Jaunimo
Psl.: 613p.
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Pagalvojau, nemesiu gi trilogijos su paskutine knyga. Tai nors ir labai nenorėjau, ir labai stora jau knyga buvo, bet perskaičiau Laini Taylor "Dreams of Gods and Monsters", trečią knygą Dūmų ir Kaulų Dukros serijoje, toje pačioje, kurios turim tik pirmą knygą. Ir nors ši buvo visai neblogai, bet serija tikrai ne man.

Apie Knygą: Pildosi seniai užmirštos pranašystės, apie būtybes, kurios dar bus, apie visatas, kurios dar tik kris. Blogiu susigundęs angelų imperatorius, su bjauriu, bet nematomu pagalbininku, surinko armiją ir nusileido Žemėn, kaip ugnies ir pragaro pranašas. Anot jo, žmonija per ilgai buvo saugoma nuo demonų, nuo pabaisų, o jų blogas elgesys - anuos vis stiprina. Metas jiems prisidėti, prie amžinosios kovos. Metas jiems apginkluoti angelus masinio naikinimo ginklais. Tuo tarpu Karou ir Akiva suvienija labai netikėtus priešininkus. Taip jau būna, kai tavo priešas yra ir mano priešas.

Mano Nuomonė: Palyginus su antra knyga - ši buvo tikrai gera. Ir įvykiai turėjo savo laiką, ir papildomos istorijos buvo pasakojamos su tam tikru reikalu. Neįdomiausia buvo ta mūsų pasaulio dalis. O kadangi teko skaityti Laini Taylor Aukštosios Fantastikos (High Fantasy) knygą, manau tai čia ir pakišo koją. Jos stipriausia rašymo pusė yra toji gryna fantastika, mat rašo ji tikrai nuostabiai, labai sklandžiai, labai gražiai. O čia, lyg pasibandymui Žemėj tokios nuvalkiotos temos: išrinktieji, žmonės su angelų krauju, t.t.

Patinka man Laini Taylor, ji tikrai labai gera autorė ir jos knygas tikrai visada mėginsiu skaityti. Net jei negaliu pridėti šios trilogijos prie mėgstamiausių, bet, tarkime, laukiu labai antros Strange the Dreamer knygos. O šiai duodu 4/5.

Ioan Grillo "Gangster Warlords"

Autorius: Ioan Grillo
Pavadinimas: Gangster Warlords
Serija: -
Žanras: Mokslinė literatūra, Nusikaltimai
Psl.: 384
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Pavargau jau šiek tiek nuo visos fantastikos, tai pasiėmiau paskaityt šiek tiek dokumentikos. "Gangster Warlords", apie Karvedžius Gangsterius - labai gerai parašyta knyga. Tikrai aukštos kokybės žurnalistika. Smagu, kai papuola tokia į rankas, būtent kai reikia pailsėti.

Apie Knygą: Gangsteriai evoliucionavo. Iš mafijozų ir sąlyginai lengvai susemiamų nusikaltėlių, jie virto Organizuoto Nusikalstamumo galvomis, vadovais, karvedžiais. Jų darbas nebeapsiriboja vien bankų plėšimais ir aktais, kurie jei tiesiogiai mūsų neliesdavo, tai neliesdavo ir su visam. Dabar gi, nuo aukso mūsų papuošaluose, iki degalų mūsų automobiliuose, ar net prieskonių mūsų maiste - dažnai ten patenka per jų rankas. Bet, žinant tai, kodėl jie laisvėje ir toliau teroru valdo, bei spaudžia kitas korporacijas, biznius? Mat evoliucija čia nesibaigė. Mūsų bjauriais laikais, kai korumpuotas politikas yra blogiau, nei gangsteris, kuris nešvariais pinigais paremia mokyklą, ar išasfaltuoja kelią, sunku rasti, kaip juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Juoba, jog net ir tai padarius, toli gražu ne visada kas nors pešama. Knygoje minimas vienas incidentas, kai policija pati atidavė skundiką gangsteriams, o jų vadovą išleido iš kalėjimo, kur jo žmonės pasitiko jį su ginklų salvėmis čia pat gatvėje.

Mano Nuomonė: Ta paralelė tarp politikos bei gangsterių čia buvo labai įdomi. Mat evoliucija įvyko būtent šioms dviems grupuotėms susidūrus. Vieni prisimokė iš kitų ir iš to gimė, tarkime, Raudonasis Komando. Kalėjime jie šokdavo suktis ratu, kai sargyba imdavo mušti vieną: taip visi gaudavo smūgių, bet niekas nemirdavo nuo jų pertekliaus. Jų bosas privertė visus pasidalinti iš namų gaunamu maistu, tokiu būdu visi gaudavo pavalgyti geriau - dažniau. Laisvėje jie patys gaudė prievartautojus ir vagis, sukišdavo į viščiukų narvus ir palikdavo pasėdėti prie kelio, kad visi galėtų ateiti pažiūrėti, susipažinti su jų veidais. Kitais atvejais juos netgi ištremdavo iš miestelių ar kaimų. Tokio tipo gangsterius sunku pasodinti už grotų - savi, su nusikaltimais nesusiję žmonės jaučiasi jų globojami, tad ir patys jiems noriai padeda, dangsto, bei nekalba apie jų vykdomus ar vykdytus nusikaltimus. Tie dažniausiai apsiriboja prekėmis, bei biznių reketais. Dar gi, knygoje viskas tikrai gerai ištirta, o istorijos parašytos labai sklandžiai, tad viskas skaitosi lengvai ir įdomiai. Sužinojau daug naujų dalykų. Kaip tarkime, koks didelis skirtumas tarp gangsterių, kurie į nusikaltimus buvo pastūmėti reikalo išgyventi ir tų, kurie ten atsidūrė trokšdami daugiau galios.

Gera knyga. Veiksmas daugiausia Meksikoje, tad galima greit ir lengvai palyginti su žiniomis apie, tarkime, Amerikos gaujas, apie kurias net ir pačiam Netflix pilna dokumentinių filmų ir serialų. Duodu 5/5. 

John Burdett "Vulture Peak" | Sonchai Jitpleecheep 5

Autorius: John Burdett
Pavadinimas: Vulture Peak
Serija: Sonchai Jitpleecheep 5
Žanras: Nusikaltimai, Trileris
Puslapiai: 285p.
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Na, kad jau tiek praskaičiau, tai sumečiau, kad gal ir užbaigsiu seriją. "Vulture Peak" yra prieš paskutinė John Burdett serijos Sonchai Jitpleecheep knyga, iš kurių mums išverstos tik pirmos trys Bankoko knygos. Tai tikrai nėra didelis praradimas, mat toliau, tiesą pasakius, jos tik prastyn. Tos trys labai gerai apipavidalino seriją ir baigėsi pačiu laiku.

Apie Knygą: Sončajaus bosas, vedamas itin savanaudiškų paskatų, kaip kitaip, apsiima išvalyti Bankoką nuo Juodosios Organų Rinkos. Tam, žinoma, jis tuoj pat priskiria Sončajų, mat tam vienam, atrodo, čia rūpi, kažin koks ten teisingumas. Sončajus, įduotas naujos tapatybės ir dėžės pilnos akių obuolių, greit randa pagrindinius žaidėjus Juodojoje Rinkoje. Jos - dvynės kinės, pamišusios taip labai, jog net Sončajui ima darytis neramu. Ne gana to, jog jas sunku protu suvokti, tai dar ir pavojus, kurį jos kelia viena kitai, bei aplinkiniams yra neišmatuojamas. Vien iš nuobodulio žaidžia rusišką ruletę, o pykčio proveržius išreiškia vaikydamosis viena kitą su kūjais ir mečetėmis. Joms žmonės - tik vaikštantys kišenpinigiai. Tad nenuostabu, jog jos greit pritraukia visokio plauko kvailius, bei tokius pat nestabilius psichopatus, kaip pačios. Tarkime, po Bankoką siautėjantis monstras su plokščiu šikšnosparnio snukiu, kuris sistemingai prievartauja moteris.

Mano Nuomonė: Dvynės man labai priminė Voerman seseris iš Vampire the Masquerade: Bloodlines. Netgi apie jas apipinta mistika buvo panaši, paslaptys, priežastys ir t.t. Tik, kad jų istorija tokia gan vidutiniška buvo. O Sončajus dar labiau gadino reikalą būdamas toks karmiškai už visus pranašesnis. Kaip apibūdint dvasinį pasikėlimą, a? Anyway, įdomiausia buvo to monstro istorija, bet ji pateikta, kaip šalutinė, daugiau, kaip užpildas, kad būtų storesnė knyga.

Taip tad. Tuoj pradėsiu paskutinę knygą. Seniai aš jas norėjau perskaityt, dar tais laikais, kai retai pirkdavau e. knygas. Būsiu sau didį darbą atlikęs ir daug iš "Perskaityti" išbraukęs, tik, kad dar pakentėt teks. Kol kas duodu 3 iš 5.

Jordan L. Hawk "Stormhaven" | Whyborne & Griffin 3

Autorius: Jordan L. Hawk
Pavadinimas: Stormhaven
Serija: Whyborne and Griffin 3
Žanras: LGBT, Paranormalu
Psl.: 179p.
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Jei pamenat, tai antra knyga Jordan L. Hawk serijoje "Whyborne and Griffin" man visai nepatiko. Bet, lyg taisyklė, tai paprastai reiškia, jog patiks kita. "Stormhaven", trečia knyga, nebuvo išimtis. Ar kas nors galite paaiškinti, kaip čia taip ir kodėl?

Apie knygą: Whyborne'ui sapnuojasi keisti ir baisūs košmarai apie povandeninį miestą, bei visokius monstrus ten. Kartais jis girdi net savo motinos balsą, dainuojant, kviečiant jį. Bet, kaip ir visada būna tokiais atvejais, į tuos sapnus jis numoja ranka ir niekam nepapasakoja. Tuo tarpu, atrodo jis nėra vienintelis, kuris tą povandeninę dainą girdėjo. Allan Tambling, geranoriškas vyrukas, randamas kraujo klane, su peiliu rankose, šalia savo mylimo ir gerbiamo dėdės kūno. Jo teigimu - jis nė nepamena, kaip ten atsidūrė. Tad taip tiesiu taikymu ir iškraustomas į psichiatrinę ligoninę, kur, dėl kaltinimų žmogžudyste, jis bijosi jog bus išvestas į Ketvirtą Aukštą, iš kur jau nieks nebepareina ir kur laikomi patys baisiausi, neklusniausi ligoniai. Griffin, pats buvęs tokio pobūdžio institucijoje, atjaučia vyruką, kuriuo niekas netiki ir apsiima tirti jo bylos. Jo įsitikinimą, jog Allan'as sako tiesą dar labiau patvirtina susidūrimas su jo gydytoju: tuo pačiu vyriškiu, kuris patvirtino, jog ir pats Griffin'as yra ligonis.

Mano nuomonė: Knygą atrodo labai skubėjo papasakoti. Visas veiksmas tiesiog praskriejo, o didžioji knygos dalis buvo užimta Griffin'o tėvais, bei nepatogumais, kurių kilo dėl jų. Būtų buvę smagu daugiau sužinoti ir apie šitą naują kultą, ir apie tuos naujus padarus, nors apie juos gal ir netrūko, bet ei! Per daug irgi retai būna. Bet, jei jau to negavom, tai bent Christine džiugino visur, kur tik pasirodydavo. Kieta moteriškė, galėjo visa knyga būt apie ją.

Žodžiu, skubota ir trumpa knyga. Bet buvo labai įdomių istorijos posūkių, tai iš tiesų per daug nematau ko skųstis, ypač žiūrint į lapų skaičių. Juk tai pusdienio skaitalas, o lengvos knygos - visada malonu paimt į rankas. Tai šiai duodu 4/5, ir viliuosi, jog kita vėl nebus neįdomi.

Knygiškai | Simon Spier

Šiaip viską dedu čia:

Patreon