2018 m. kovo 20 d., antradienis

Kevin Kwan - Rich People Problems | Turtingų Žmonių Problemos 3

Oi, jau seniai, šeimyna, aš taip labai nebuvau susimovęs. Perskaičiau trečią knygą ir, šiame goodreads amžiuje, nė neįtariau, kad yra dar dvi prieš šią Kevin Kwan "Rich People Problems" (Turtingų Žmonių Problemos; Crazy Rich Asians 3; Pakvaišę Turtingi Aziečiai 3; ISBN 0385542232; 398p.; Goodreads). Knyga buvo nebloga, gan juokinga, ne tiek, kad galėčiau pasakyti, jog va, patiko, smagu turėti, bet pakankamai, kad norėčiau paskaityti ir tas kitas dvi.

Shang-Young klanas - didelė ir plačiai išsibarsčiusi šeimyna turtingų ekscentrikų. Vieni daugiau turtingi, kiti daugiau ekscentrikai. Vieni vedė ar ištekėjo pagal statusą, ir dabar vadinasi keisčiausiais, juokingiausiais ir absurdiškiausiais titulais. Kiti vedė ar tekėjo iš meilės. Ir nors pastarieji - irgi laimingi, jų vaikai, senolės Su Yi anūkai, dažnai nėra labai patenkinti būti virtualiu niekuo Singapūro grietinėlėje. Vardas čia reiškia ne mažiau nei pinigai. Ir žinoma, esama ir tokių, kurie tiesiog atkrito nuo šeimos. Ar tai dėl meilės, kuriai buvo prieštarauta, ar dėl kokių nors kitokių nesusipratimų. Bet atėjo metas jiems visiems pridangstyti tuos karo kirvius: senoji Su Yi, po infarkto - nebeatgauna sveikatos. Ji - miršta. Ir tai gali būti paskutinė proga senolei prisigerinti ir gal būt patekti į jos palikimą...

Su Yi, po tokios sveikatą atėmusios nesėkmės nusprendė pagaliau sutvarkyti savo gyvenime akis badžiusius dalykus. Už šeimos nugaros, visų tų mylinčių ar/ir godžių vaikų bei anūkų, ji rezga įvairius planus: vienus reikia palaiminti ir palinkėti sėkmės, kitų reikia atsiprašyti ir priminti, jog močiutė juos myli, na, o tretiems, palikti ką nors daug pasakančio savo palikime. Kažkam reikia patikėti ir paslaptis, kurių senolė turi labai apsčiai. Godesni šeimos nariai juk nė nepastebės, jiems terūpi, kad močiutė negertų vandens iš čiaupo plastikiniame puodelyje (čia būtinai reikia krištolo taurių ir geriausio vandens, atsiųsdinto iš galai žino kur). O mylintys, na, čia jie ir yra svarbiausi. Laimei, tarnai - jai ištikimi. Juk ir jų likimas - senolės rankose, tad padės jie viskuo, kuo tik galės. Metas Su Yi padaryti tvarką ir priversti juos visus susitaikyti.

Nors bendra istorija nėra nei ypatinga, nei iš tiesų - gera, buvo gan linksma skaityti. Pavydo scenos, kodėl dukrai paliekama bilijonu daugiau, nei žmonai. Sabotažas, kai negali gauti tokios pačios suknelės, kokią turės varžovė. Turtingi Singapūro blogeriai, pusiau balti vaikai, baimė, kad kas nors sužinos apie nepriteklius ir taip toliau. Galiu duoti kokius, na, 3/5, bet, kaip ir minėjau, paskaitysiu dar kada ir kitas dvi knygas.

2018 m. kovo 11 d., sekmadienis

Love, Simon ir proto nesugadinti žmonės

Yra žmonių, kurie nuoširdžiai piktinasi, jog heteroseksuali (bent jau taip atrodo iš faktoriaus, jog ji - ištekėjusi) moteris parašė istoriją apie gėjų paauglį. Su tokia logika, kviečiu apmąstyti šitokias nuostabias knygas, kurias būtų galima skaityti ateityje, laikantis taisyklės, jog rašome tik apie tokius, kokie patys esame: autorius vyras, visi herojai knygoje - tik vyrai; autorius juodas - visi herojai knygoje - tik juodi; autorius gėjus - visi herojai knygoje, tik homoseksualūs. Įdomios knygos, ane?

Herojus neprivalo atitikti autoriaus absoliučiai jokiu aspektu. Kitaip turėtumėme daug žmonas mušusių herojų, daug vyrų, kurie iracionaliai labai nekenčia moterų, ir daug kitokių bukapročių. Toli ieškoti nereikėtų, užtektų pasiimti beveik pirmą pasitaikiusią vyro autoriaus klasikos knygą. Bet jie ten visi - didvyriai, jūreiviai, medžiotojai ir taip toliau.

Žmonės ir asmenys yra ne jų lytis ar orientacija. Jie, visų pirma ir yra tik žmonės ir asmenys. George R.R. Martin'as, paklaustas, kaip jam taip sekasi rašyti tokias stiprias moteris, atsakė: "Žinai, visada maniau, kad moterys, tai irgi žmonės."

Tad tiems, kas turi problemų dėl fakto, jog autorė - ištekėjusi už vyro ir turi vaikų, bet drįsta rašyti apie žmogų, kuris, taip išeina, nėra ji: nustokit dėliot žmones į lentynėles. Tu moteris, tai tu stovi čia ir tavo charakteristika tokia. Tu vyras, tu stovi čia, tavo charakteristika šitokia. Tu juodas, tai va ten ir su tokia charakteristika. Elkitės su žmonėmis, kaip su žmonėmis, nes ir patys turbūt norit, kad jus žmonėmis laikytų. Jūsų pyktis kyla iš labai paaugliškos idėjos, jog esate unikalūs, vieni toki, ir niekas, kas nėra tokie patys kaip jūs, negali jūsų suprasti.

Aukite, mokykitės ir pagaliau gi evoliucionuokite.

2018 m. kovo 9 d., penktadienis

Chloe Neill - "Twice Bitten" | Chicagoland Vampires 3

Deja jau nebepamenu pusės to, kas įvyko praeitose knygose. Manau, tai reiškia, jog tai ne Sukės Stekhaus lygio vampyrų knygos. Nuo šiol Chicagoland Vampires laikysime žemesne skalės dalimi ir taip, kadanors, turėsim visą gerą vampyrų knygų matuoklį. Tuo tarpu apie Chloe Neill knygą "Twice Bitten" (Chicagoland Vampires 3; ISBN 0451230647; 355p.; Goodreads). Toks niekuo neypatingas skaitalas, kuriuo galima užkišti tingias dienas, kai nelabai ko norisi. Perskaičiau beveik vienu prisėdimu. Nuteikė tiesiog neutraliai.

Kai vampyrai paviešino savo egzistenciją, šifteriai nusprendė likti tamsoje, mat juos nuo eilinių žmonių atskirti visgi kur kas sunkiau. Ir, pasirodo, tai nėra pirmas kartas, kai vampyrai žengė į priekį, o šifteriai žiūrėjo tik, kaip apsaugoti savo pačių kailį. Dabar, kai ore tvyro karo kvapas, Merit klanas iš paskutiniųjų stengiasi užsitikrinti šifterių bendradarbiavimą, su viltimi, jog dar kartą jų ir visų vampyrų jie ant ledo nepaliks. Tai nėra tokia jau lengva užduotis, mat daugiausia naudos iš to žinoma turi vampyrai. Druskos į senas žaizdas dar įberia ir vidiniai nesutarimai, kurstomi kažko, kam nei ši sąjunga, nei pati šifterių valdžia - visiškai nepatinka.

Tuo tarpu Merit bando apsispręsti ar prisidėti prie slaptos vampyrų grupės, susibūrusios su idėja, jog ginti reikia visus vampyrus, šifterius, demonus ar ko ten dar tamsoj laksto, bet ir apsaugoti žmones, jei karas visgi kils. Jų supratimu - nėra teisinga, jog geriausi kariai turės stovėti ir saugoti savo klano galvas. Tad Merit gavo tylų pakvietimą prisidėti. Taip, tai reikštų - palikti savo valdovą likimo valiai, jei kils bėda, bet su šia organizuota grupe ji galėtų išgelbėti kur kas daugiau gyvybių, o tame tarpe turbūt pavyktų apsaugoti ir klanų galvas. Deja, sprendimas ne toks paprastas, tik jau ne su visais vampyrus paistančiais pančiais.

Knyga būtų buvusi gera, jei ne ta seilėtekių istorija, įsprausta galai žino kam. Labai akivaizdu kas vyksta, kodėl įvyko tai, kas įvyko, ir kas seks po to. Tokiais atvejais aš jau ne vieną knygą ilgam užmečiau, tad belieka tikėtis, jog taip nenutiks ir čia. Duodu 3-5, gaila duot mažiau tik už tokį vieną nepatogumą, kad ir kokia rakštim jis tapo. Kol kas knygų negaliu rekomenduoti, nebent tikrai mėgstat ne tik vampyrus, bet ir sąlyginai paprastus romanus.

2018 m. vasario 19 d., pirmadienis

Pirmadienis | Knygos iš Second-handų


Kartais naudotų / dėvėtų daiktų parduotuvėse galima rast tikrų knyginių lobių. Aišku, pirmiausia reikia prasisijoti pro, tarkim, kaip nutiko man, knygas norvegų kalba. Dabar, kai pagalvoju, tai reikėjo imt tą norvegišką komiską. Buvo toks storas Antulio Donaldo, kaip knygelė, būtų tikęs bent pavartyt, pakarpyt ir paspalvint dukterėčiai... Na, gal dar bus kitą kartą. O kol kas, vartau šitą: Hans Holzer "Pagans and Witches".

P.S. Kaip jums mano lipukai? Baltų Lankų knygyne daug pandų. Man labai patinka pandos.

2018 m. vasario 18 d., sekmadienis

Įvairovė: Austin Chant - Peter Darling

Visada maniau, jog žmonėms reikia tam tikro patvirtinimo, jog tai, kas jie yra - yra tikra ir normalu. Ar tai būtų orientacija, ar lytis, niekas nenori jaustis klystąs, sergantis, nenormalus. Austin Chant knyga "Peter Darling" (Piteris Darlingas; ISBN 1620049589; 164p.; Goodreads) yra labai geras to pavyzdys: kiek daug problemų galima išspręsti tiesiog priimant save ir gal būt randant ką nors, kas jus priima tokius, kokie esate. Ir nors pati istorija - vidutiniška, bet jos pateikiama žinutė - nuostabi ir stipri.

Piteris Penas - istorijų sekėjas, su tokia galinga fantazija ir tokiu stipriu skausmu, kad vos nesuskaldė Niekados Šalies į gabalus. Jis čia gyveno ir valdė iki prisiminė turėjęs gyvenimą kažkur ten, kitur, kur turėjo brolių. Pasiilgęs mylimos šeimos, kuri niekad nesutiko priimti jo tokio, koks yra, Piteris pasiryžta grįžti ir pamėginti juos įtikinti dar kartą. Taip jis gauna praleisti dešimt skausmingų metų apsimetinėjant tuo, kuo nėra, vien tam, kad šeima jo neišsižadėtų ar už išsigalvojimus - neišvežtų į psichiatrinę ligoninę. Vendė negali būti Piteris!

Neiškentęs tokio gyvenimo Piteris grįžo į Niekados Šalį, jau suaugęs vaikinas, ir pagal šio pasaulio taisykles - pamiršo apie savo gyvenimą kažkur ten, ne čia. Jis pasiruošęs čia vėl įvesti savo tvarką, tvarką, kurią jau suaugę jo buvusios komandos vaikinai, pametė be jo ir, tiesą pasakius, laiko ją ne tokia jau ir tvarkinga! Kapitonas Kablys kuo puikiausiai verčiasi be kraujo liejimo, ieškodamos paslėptų lobių, o ne plėšikaudamas, tad kam žudyti piratus? Kam vėl žaisti karą? Bet Piteris nejaučia pilnatvės iki randa savo amžiną priešą, kad ir koks taikingas jis buvo iki šiol. Kaip kitaip, nei tik įveikęs savo patį rimčiausią priešininką, Piteris visus įtikins, jog yra tikras berniukas, kariaujantis, nesiprausiantis, žudantis blogus piratus?

Lytis - sudėtingas konceptas. Konceptas, apie kurį negalvoja tie, kuriems niekad nekilo abejonių. Bet Vendė jau nuo mažumės troško vyriškų rolių ir reikalavo būti berniuku, Piteriu Penu, kas kart, kai jie žaidė savo apsimetinėjimų žaidimus. Jo šeima to tiesiog negalėjo priimti, konceptas jiems buvo svetimas ir baisus, ko pasekoje Vendė, net ir tapusi Piteriu, negalėjo nusikratyti to poreikio įtilpti į tam tikrą rėmą, stereotipinio berniuko rėmą, kuris ir toliau jį ėdė iš vidaus, net tada, kai atrodė, jog visi norai išsipildė. Ši knyga ir pasakoja apie tą savęs atkasimą iš po visų primetamų modelių. Duodu 4/5, norėčiau duoti daugiau, bet negaliu, nes istorija tikrai labai vidutiniška, ir Piterio veiksmus - gali būti sunku suprasti nepabuvus jo kailyje, nepatyrus tos baimės, jog net tie, kas tave pripažino esant tuo, kuo tu teigei esąs - persigalvos, jei tavo elgesyje atsiras pernelyg tam prieštaraujančių dalykų, dalykų, kurių visuomenė nelaiko atitinkamų tavo lyčiai.