Stephen Seitz - Sherlock Holmes and the Plague of Dracula | Šerlokas Holmsas ir Drakulos Maras

Taip visai neblogai man tas Spalis gavos su teminėm knygom. Manau, pakankamai pakliuvo atitinkamų. Tuo tarpu ir užbaigti galiu teisingai, su Stephen Seitz knyga "Sherlock Holmes and the Plague of Dracula" (Šerlokas Holmsas ir Drakulos Maras; ISBN 1780921705; 204; Goodreads), nors knyga, tiesą pasakius, nebuvo gera. Skaičiau dėl Drakulos, ką turbūt nesunku atspėti.

Džonatanui Harkeriui dingus Rumunijoje ir Minai palikus vos kelis, kažkokius keistus laiškelius iš savo paskutinių dienų, Mina atskuba pagalbos ieškoti ne pas ką kitą, kaip pas patį Šerloką Holmsą. Ji stropiai papasakoja jam savo istoriją, netgi apie netikėtą paveldėjimą, ir perduoda jam Džonatano laiškus, iš ko Šerlokas tuoj pat nusprendžia: reikia skubėti į Transilvaniją, mat Harkerio jau gali nebebūti gyvųjų tarpe! Čia jis ir daktaras Vatsonas randa mitais apipintą kraštą ir baisybių, kurios net tokius visko mačiusius draugus palieka dvejonėse. Ar tai tik iliuzijos, pokštai, triukai, ar vampyrai iš tiesų egzistuoja?

Vos ištrūkę gyvi jie parsigauna atgal į Angliją vien tam, kad ir čia sutiktų tuos pačius monstrus. Gatvėmis šlaistosi vampyrai! Drakula, negana, kad dirba su Nusikalstamumo Napoleonu, Moriarčiu, užsiima ir savais šetoniškais darbais. Į jo nagus pakliuvo ne tik vargšė Liusė, bet ir paties Vatsono žmona! Ji - išbalusi, be apetito, ir vis mėgina ištrūkti į miškus netoliese, kur be vilkų ir neįžvelgiamo rūko jos laukia ir pats grafas.

Nepatiko man, labai, labai nepatiko. Drakula pasirodė dvejuose epizoduose ir labai jau lengvai pagrasinęs privertė Holmsą ir Vatsoną atsikabinti. Šerlokas numirė gal tris kartus. "Numirė". Ir du trečdaliai knygos buvo apie Vatsono vidinę pusiausvyrą slaugant, arba gedint. 4/10, neturiu už ką duoti daugiau, dovanokit.

Lynn Flewelling - Shards of Time | Laiko Šukės

Na va. Perskaičiau paskutinę Nightrunner serijos knygą, Lynn Flewelling "Shards of Time" (Laiko Šukės; Nightrunner 7; ISBN 0345522311; 409p.; Goodreads). Ir dar tokia tikrai įdomi papuolė, nors maniau, kad jau praeita buvo geresnė, tai ši tokia nebus. Prie to paties knygoje jau dabar trūko vieno kito mėgto herojaus, nes praeitoje knygoje jie pasirinko kiek lengvesnį, labiau nusistovėjusį gyvenimo būdą, tad prie mūsų Alec ir Seregil nuotykių nebeprisidėjo.

Savo žygdarbiais Alec ir Seregil užsitarnavo titulų ir žemių. Jie mielai priėmė šias dovanas, patyliukais planuodami naują dvarą ir jį supančius laukus paversti nedideliu klanu, kur ankstesni vergai galės gyventi laisvai, darnoje, kaip Seregil žmonių klanai. Ir tai jiems visai neblogai einasi, iki namuose pradeda vaidentis košmariškos būtybės, sugebėjusios netgi pradaigoti vieną kitą darbininką, dirbusį netoliese esančiuose kasinėjimų darbuose, urvuose. Alec ir Seregil nelieka nieko kito, kaip tik skubiai imtis tyrimo, kol neįvyko kas nors baisiau už vieną kitą mirtį.

Prieš kelis šimtmečius šios žemės buvo valdomos baisios dyrmagnos burtininkės, Mirusio Dievo, Seriamaius garbintojos. Ji maitinosi žmonių gyvenimais ir buvo tokia galinga, kad ją nužudyti net patiems stipriausiems to laikmečio burtininkams nebuvo prošvaisčių. Jiems beliko ją išstumti į kitą šios realybės plokštumą, ir ten uždaryti savo gyvybių, ir daugybės kitų, kaina. Deja, prasidėjus kasinėjimams, trapi magija ėmė byrėti ir vėl prasidėjo mirtys...

Tai va. Išsipildė visos pranašystės, susipynė visos istorijos, ir tvarkingai užsibaigė. Tikrai labai gaila, nors baigėsi viskas ir labai gražiai. Pasiilgsiu herojų, tokių žmogiškai klystančių, darančių savus sprendimus, ir istorijos, kur herojaus veiksmai turi pasekmių. Smagu matyti, kaip viskas pasikeitė nuo pirmosios knygos. 10/10 šiai knygai, ir 9/10 visai serijai. Jei mėgstat high-fantasy, tai tikrai galiu rekomenduoti.

A.R. Torre - Do Not Disturb | Netrukdyti

Man prireikė pusantros knygos, kad suprasčiau, jog Deanna Madden serijoje esama besikartojančios temos. A.R. Torre knygoje, antroje šioje trilogijoje, "Netrukdyti" (Do Not Disturb; Deanna Madden 2; ISBN B00R1NS5VK; 325p.; Goodreads) Deanna vėl randa sau auką, ir ta auka - vėl seksualinis iškrypėlis. Ši knyga buvo net geresnė nei pirmoji, klausiau jos audio knygos formatu ir žaidžiau GTA5 Online, be garso, kažkaip labai gerai derėjo.

Deanna džiaugiasi mažomis laisvėmis, kurias mano galinti sau leisti, mat po to incidento su klientu - jaučiasi galinti valdyti savo tamsius, žudikiškus troškimus. Gyvenimas, atrodo, tik gerėja. Ji, jos psichotiškas aš, turi vaikiną, nusipirko žavią naują mašiną, ir net gali pereiti gatvę, kad nusipirktų snikersą, ir tai be jokios įvykdytos žmogžudystės. Sunerimęs tik jos psichologas. Jis šventai tiki, jog jos žingsniai - per greiti, ir to pasekmė bus paslydimas, žudynės. Šiuo atveju Deanna ir jis sutaria tik vienu klausimu - pavojus gresia tikrai ne jai, o žmonėms, aplink ją.

Jis - laisvas. Po ilgų metų kalėjime, jam beliko keli mėnesiai namų arešto, ir jis galės grįžti prie normalaus gyvenimo, galios, pagarbos, pinigų, moterų. Tuo tarpu, kad prastumtų laiką, merginas jis apžiūrinėja internete, iki randa puslapį, kur merginos seksu su klientais užsiima per video kameras. Štai, ši, graži, su akimis, kurios nuo pat pradžių, vos jam paklausus ką jis gali jai liepti daryti, atrodo stokoja jam pagarbos. Po kelių sesijų, ji netgi drįsta liepti jam, LIEPTI JAM prašyti gražiai. O jam paklausus, ar nenorėtu susitikti realybėje, netgi pasiūlius už tai rimtų pinigų, ši -moteris- drįsta apskritai jį užblokuoti. Niekis. Tikrai, niekis. Jam tereikia kokio nors kompiuterių žinovo, kuris sugebėtų atsekti šios kvaišos adresą. Tuomet jis išmokys Deanna Madden pagarbos. Jos visada pasimoko. Ji irgi nebus išimtis.

Istorija rutuliojosi tiesiog fantastiškai. Tiek daug netikėtų dalykų, ir daugiau įžvalgos į kitus veikėjus Daennos gyvenime. Buvo labai įdomu. Knyga tikrai stipri, ir galiu duoti jai visus 10/10, tikiuosi ir trečia bus ne prastesnė.

Kerri Maniscalco - Hunting Prince Dracula | Medžiojant Princą Drakulą

Labai laukiau Kerri Maniscalco knygos "Medžiojant Princą Draculą" (Hunting Prince Dracula; Stalking Jack The Ripper 2; ISBN 031655166X 434p.; Goodreads), turbūt dėl akivaizdžių priežasčių. Ir nors knyga buvo tikrai nebloga, o kaip detektyvas su žmogžudystėmis, tai net ir tikrai gera, unikali, gražiai papasakota iš tų laikų (laikų kai po Angliją valkiojosi princas Drakula, Šerlokas Holmsas, Džekas Skerdikas...), man vis tiek šiek tiek nesmagu. Tai greičiausia dėl blogų priežasčių, nes knyga, kaip ir sakiau, yra detektyvas su žmogžudystėmis, ir jau po pirmos knygos buvo aišku, kad čia nebus einama antgamtiniais keliais, bet aš štai vis tiek nusivyliau, mat Drakulos, to tikrojo Vlado Smeigiko, nebuvo.

Audrey Rose atvyko į Rumuniją studijuoti teisminės medicinos vienoje iš Drakulos pilių. Bet vos įžengus į Rumuniją - aplink ėmė dėtis keisti dalykai. Nuo kaulų, prie vilkų, prie keistų žmonių, iki dar keistesnių mirčių. Ten kažkas mirė, lyg pribaigtas vampyro. Šen mirė kitas, lyg nužudytas vampyrų medžiotojo. Giliai kapstytis nereikėjo, kad sužinotų, jog žudomi žmonės yra vienaip ar kitaip kilę iš tos pačios linijos, kaip ir pats Drakula. Atrodo, jog kažkas ne tik valo Drakulos liniją nuo jiems nepriimtino, žemesnio luomo, bet dar ir bando tai apipinti vampyrų mitu.

Ši Drakulos pilis saugo daugiau nei mirusius studentams nagrinėti. Čia pilna užrakintų kambarių, tamsių tunelių, ir baisių spąstų, per kuriuos Audrey ne kartą atsiduria ant mirties slenksčio. Tačiau, žinodama, jog jos mylimiausias draugas irgi kilęs iš Drakulų šeimos, ji privalo išsiaiškinti kas čia vyksta, ir kas tai daro, iki kas nors nusprendė, jog ir jis - netinkamas... Kam? Drakulos sostui užimti?

Knyga, kaip ir sakiau, gera, įdomi, smagi, ir Audrey tikrai gerai parašyta. Trūko man Drakulos, bet čia jau tikrai tik mano kaltė. Tad jei norit kažkokio lengvo detektyvo, Maniscalco knygos tinka Spalio mėnesiui pagardinti. Duodu 8/10.

Kas darot Inktober 2017?

Palikit man nuorodas kur galėčiau pažiūrėt, nes kol kas turiu tik vieną kitą žinomą žmogų!

Philip K. Dick - Ar Androidai Sapnuoja Elektrines Avis?

Techniškai, čia mano antras šios knygos skaitymas. Bet realybėje, tai skaičiau, kaip pirmą. Mat Philip K. Dick knygą "Ar Androidai Sapnuoja Elektrines Avis?" (Do Androids Dream Electric Sheep?; Blade Runner 1; ISBN 0345404475; 244p.; Goodreads) skaičiau prieš daugiau metų, nei noriu prisiminti, tais laikais, kai galvų medžiotojo profesija man atrodė labai reali, ir labai pageidautina. Dabar gi taip skaniai susiskaitė, kad net nustebau. Negerai, kad mokslinė fantastika pas mane turi tokią jaukią mylimą vietelę dūšioj, o aš jos tiek mažai skaitau.

Rick Decard - galvų medžiotojas, su leidimu žudyti, žinoma. Jo darbas yra testuoti įtartinus individus ir jei jie to testo neišlaiko - juos sunaikinti, bet kokia kaina, sustojant tik tuo atveju, jei grėsmė iškyla gyviems žmonėms. Nes Dekardas medžioja androidus, kurie apsimeta žmonėmis. Šie androidai tyčia daromi kuo labiau panašesni į žmones. Jie tarnauja Marse, kolonijoje, į kurią žmonės pasitraukė, kai Žemę apglėbė radioaktyvios dulkės ir išžudė gerą dalį gyvybės. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių tie androidai nenorėjo likti Marse, ir iš jo spruko, kaip galėdami, t.y. - net jei tekdavo prasižudyti sau kelią. Būtent dėl to jie ir yra tokie pavojingi: androidas, kad ir koks žmogiškas, neturi empatijos, ir to pasekoje nejaus širdgėlos, jei teks nužudyti žmogų, kad galėtų užimti jo vietą darbe, gyvenime, visuomenėje.

Viena grupė tokių androidų susikūrė sau ištisą uždarą ratą, kuriame tvarkingai ir atsargiai gyvena, kaip žmonės. Dekardui juos atradus prasideda baisi medžioklė, pražudžiusi jį apmokiusį agentą. Dar blogiau, spaudimas sunaikinti androidus kyla ne tik iš noro išgyventi, bei darbdavio, bet ir kitos, partnerių firmos, kurie jam į pagalba atsiunčia, taip, ne ką kitą, kaip pačią moderniausią įmanomą androidę, tokią žmogišką, jog Dekardas ima abejoti jų empatijos stoka. Kas nepultų žudyti, jei tai būtų vienintelis būdas išgyventi?

Nežinau, ar ši knyga panaši į dabar išleistą filmą, nes net senasis taip, na, gan laisvai paremtas bendra istorija. Jei mėgstat cyberpunk, tai čia tikrai būtinas skaitinys jūsų sąraše, juoba, kad knyga labai lengva skaityti ir suprasti. Iš manęs žinoma 10/10, kitaip būti negali. Tiems kam įdomu, kodėl čia techniškai pirma knyga - toliau knygos rašytos nebe šio autoriaus, tad tiesą pasakius aš nelabai noriu jas skaityti. Gal kada nors.

Įvairovė: Angie Thomas - The Hate U Give

Eina sau. Ne bet rimtai. Kur šita knyga buvo ankščiau? Kodėl mums jos niekas neišverčia? Angie Thomas knyga "The Hate U Give" (ISBN 1406372153; 438p.; Goodreads) patenka į mano šių metų geriausių knygų topą. Tai tikrai geriausia contemporary tipo knyga kokią iš vis kada nors skaičiau. Damn, kaip gerai būtų dar viena tokia, bet kas gali jai prilygti?

Starr gyvenimas ir taip buvo gan sudėtingas. Ji lankė gerą, kaip supratau, privačią mokyklą, kur be jos buvo gal tik dar vienas ar du juodaodžiai. To pasekoje, ji jautė spaudimą elgtis, kaip balti vaikai, kad nepasirodytų juoduke iš kaimynystės. Namuose, tuo tarpu, visa tai reikėdavo tuoj pat nusipurtyti, kad savo juodaodžiams draugams nepasirodytų pernelyg užrietusi nosį, ar norinti būti baltąja. O kur dar ir šiaip paaugliškos problemos. Vieną vakarą, ar greičiau jau, per vieną nelemtą vakarą, visos šitos problemos virsta dulkėmis, mat jos gyvenimas, visos bendruomenės gyvenimas, sugriūva, kai prieš jos akis šaltakraujiškai sušaudomas jos vaikystės draugas Khaleel. Policininkas, sustabdęs juos be jokios rimtos priežasties, ėmė irzti dėl kiekvieno menkniekio, ištempė Khaleel iš automobilio, ir kai jis pasilenkė paklausti išsigandusios Starr ar jai viskas gerai - paleido daugybę šūvių į vaikino nugarą.

"Gangsteris", "nusikaltėlis", "narkotikų dyleris" - skamba nauji Khaleel epitetai. Net, atrodo, simpatingiausi žmonės labiau gaili prieš kamerą verkšlenančio policininko tėvo, mat jo sūnus išgyvena tokius baisius išpuolius už "padarytą klaidą". Juk ei, Khaleel tikrai buvo dyleris, tai koks skirtumas, vis tiek būtų miręs, vienu gangbangeriu mažiau. Bet Starr žino tiesą ir pamažu, stumiama pykčio, neteisybės, bei tokių pozityvių dalykų, kaip šeimos palaikymas, bendruomenės vieningumas, ji išdrįsta prabilti, net grasinama ir nurašoma tokių, atrodo saugoti ir gerbti prisiekusių asmenų, kaip pareigūnai, ar geriausi draugai. Prasideda protestų, virtusių riaušėmis, virtusių karo zona istorija.

Negaliu apsakyti, kokia ši knyga įdomi ir svarbi. Kartais net pamiršdavau, jog skaitau grožinę literatūrą, mat užtektų pakeisti pavadinimą, vardą, ir jau žiūrėk, matei apie tai reportažų tikrovėje. Pasaulis yra baisi vieta, ir man belieka tikėtis, kad kam nors ši knyga atvers akis. Duodu 10/10, buvo nuostabu.

Laini Taylor - Strange The Dreamer [1]

Paprašiau rekomendacijos ir gavau Laini Taylor knygą "Strange The Dreamer" (Strange The Dreamer 1; ISBN 0316341681; 536p.; Goodreads). Jau senokai neskaičiau tokio mąsto high-fantasy knygos, su taip neįtikėtinai stipriai sukurtu pasauliu ir herojais jame. Dabar ir aš visiems rekomenduosiu.

Negailestingų dievų valdomoje šalyje įvyko didis karas. Žmonės sukilo prieš dievus, užlipo į jų bokštus, ir išžudė visus, pažymėtus tuo šlykščiu dievystės ženklu - mėlyna oda. Bet dievus pribaigti sunku. Jie priešinosi kiek galėjo ir net mirdami pasistengė palikti neužmirštamų pėdsakų. Pirmiausia jie pavogė dangų. Angelo formos bokštas iškleidė sparnus, ir uždengė jį. Tada paskleidė košmarus šešėlyje. Visi miegantys šventajame mieste sapnuoja baisybes apie virš jų lūmantį mirusių dievų bokštą. Ir galiausia, jie atėmė net pačios vietos vardą. Nuo šiol ši šalis žinoma tik kaip Rauda (weep), vardu, paliekančiu pelenų ir druskos skonį ant lūpų.

Lazlo Strange - našlaitis priimtas vienuolių. Jie rado jį sergantį, lietuje, net papilkusį nuo šalčio. Bet šiluma ir rūpestis vaiką gan greit atstatė, ir dabar jis žinomas Keistojo Svajotojo pravarde (Strange - keistas; Dreamer - svajotojas), mat leidžia dienas tarp knygų, istorijų, visaip mėgindama įrodyti, jog Rauda kažkada buvo tikra šalis, egzistavusi, ir valdyta dievų, o tada užmiršta dėl pikto burto, apėmusio visą pasaulį. Į jo teorijas niekas nekreipia per daug dėmesio. Žmonėms įdomiau jo teorijos apie alchemiją. Tad, kai į jo kraštą atvyko delegacija ieškanti naujų protų ir gudrių žmonių padėti Raudai, jis nė nedrįso svajoti, jog jiems gali prireikti jo - paprasto Svajotojo. Ką, be savo istorijų, jis gali jiems pasiūlyti?

Knyga tikrai, hm, didi. Ir ne tokia tamsi ir rūsti, kaip tarkim The Fifth Season, irgi kolosali knyga. Tikrai labai rekomenduoju visiems, kas mėgsta high fantasy žanrą. Aš kol kas duodu 10/10 ir labai lauksiu antros.