knygos apžvalga | William Gibson „Mona Lisa Overdrive“ | Driekas 3 (Neuromantas)

Autoriai: William Gibson
Pavadinimas: Mona Lisa Overdrive
Serija: Driekas 3 (Neuromantas)
Žanras: Kiberpankas
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Pabaigiau William Gibson Drieko trilogiją su knyga „Mona Lisa Overdrive“. Nuvilianti pabaiga, bet pati istorija, bendrai imant, gera. Tas pasaulio statymas, kūrimas, tikrai labai daug duoda. Ypač įdomu vis pastebėti tai iš kur gi išaugo kitos kiberpanko žanro medijos.

Apie Knygą: DI įgavus ne tik sąmonę, bet ir patyrus evoliuciją, tapus bene dievais kiber-erdvėje, logiška buvo pradėti galvoti apie tą kiber-erdvės visatą, kaip apie mūsų fizinės visatos kitą dimensiją. Juk tinklas jungia visą Žemę. O jei manysime, kad ateiviai nebus mažiau pažengę, tai ir jų pasaulį turėt jungti tinklas. Kodėl gi abu, tada, negalėtų susijungti? Ir tęsti, iki Tinklas taps visos Visatos dalimi? Link šių klausimų ir atsakymų į juos, bene netyčia ir artėja knygos protagonistai. Jakudzos dukra, išsiųsta į Londoną, kad būtų apsaugota nuo gaujų karų. Paauglė, kurią chirurgai pavertė kitu žmogumi, ir kiti, tarp jų ir Count Zero. Visų jų realybė ir gyvybės joje priklauso nuo įvykių ir atsiveriančių galimybių tinkle. Nuo kibernetinių dievų palankumo ir tų, kuriems tinklas – tikresnis nei realybė.

Mano Nuomonė: Erzina, kai knygos paraleli istorija, ta tokia vos paminima gija, tampa viso ko pagrindu, nes tada jei kažko nepastebėjai ar nesusekei pradžioje – gali ilgai nesuprasti, kodėl nutiko tai, kas nutiko. Labai nepatiko ir visi veikėjai, įstumti į labai baisias situacijas vardan nieko, net ne siužetui pagilinti. Bet ant kiek ta pagrindinė, kad ir kokia gležna, istorijos gija buvo gera, kad man visa tai nebeimponuoja... Knygą, nepaisant to, kad jos siužetai nėra patys geriausi ir įdomiausi, vis tiek galiu rekomenduoti visiems, mėgstantiems kiberpanko žanrą, nes ant kiek įdomiai vis dar ryškiai matosi, kas iš kokių šaknų išaugo. Kur kiti žanrai dažnai evoliucionuoja ir virsta kažkuo savitu, bene nebesusijusiu su pirmtakais, kiberpankas vis dar turi labai aiškią giją, tiesiai iš pamatų.

Toks labai trapus 4/5, nes veikėjai tikrai labai prastai parašyti, tai jau reikia labai mėgti patį žanrą, kad patiktų visa knyga.

INSTAGRAM

knygos apžvalga | William Gibson „Count Zero“ | Sprawl 2 (Neuromantas 2 / Driekas 2)

Autoriai: William Gibson
Pavadinimas: Count Zero
Serija: Sprawl / Driekas 2
Žanras: Kiberpankas
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Po labai ilgo laiko, pagaliau grįžau į Drieką (Sprawl) ir perskaičiau William Gibson Neuromanto tęsinį pavadinimu Count Zero. Tai dabar metas padaryti šios knygos apžvalgą. Turiu labai daug klausimų ir minčių, iš kurių nei viena neverta paminėti. Beje, jei apie kiberpanko žanrą nežinot daugiau, nei Cyberpunk 2077 video žaidimas, tai čia gali būti įdomu, pats žanras kilo iš (daugiau-mažiau) šių knygų ir tikrai pamatysite istorijos paralelių.

Apie Knygą: Technologijomis paremtas nemirtingumas turbūt gundo ne vieną, jei ne visą daugumą, bet pasiekiamas tik tokiems turtingiems, kad jau ir taip į žmones nebėra panašūs. Vienas toks yra pasiryžęs viskam, kad rastų biosoft technologiją, kuri jam padėtų žengti sekantį evoliucijos žingsnį. Bet kol jis medžioja tą gabalėlį uždraustos ir labai geidžiamos technologijos, kiber erdvėje kažkas verda. Sklinda kalbos apie vaiduoklius, dvasias, vaidenimąsi. Baimingi šnabždesiai apie bene dieviškas būtybes ir vis augančią būtinybę tinkle būti ir atsargiems, ir pagarbiems. Kitaip, prisijungę, galite niekada nebeišsijungti...

Mano Nuomonė: Sudėtinga knyga, kur skaitymas virsta darbu, o poreikis sekti mintį, vardus ir įvykius – toks didelis, kad labiau padrikiems smegenims, kaip mano, gali tekti per naujo skaityti ne tik po sakinį, bet ir po visą skyrių. Vidutiniški veikėjai su savo vidutiniškom istorijom irgi gero nepridėjo. Visą įdomiąją istorijos dalį tempė pasaulio statymas. Nes negaliu net apsakyti, koks jis buvo įdomus. Žmonės, praradę žmogiškumą ir būtybės, kurias sukūrėme pagal savo atvaizdą, kurių žmogiškumas tada pranoko mūsiškį iki tokio lygio, jog nebeatskiriame jų nuo dievų. Keli metai po Neuromanto įvykių, siužetas vyksta, kaip pasekmė tada įvykusių dalykų, susiskaldžiusių ir susifragmentavusių DI, kurie tapo kažkuo daugiau. Ir kaip labai viskas keisis toliau, iki atgarsiai ims keisti ir pasaulį už kiber-erdvės.

Duodu 4/5. Knyga tikrai patiks ne visiems, juk ir pats ją supeikiau. Atsiminkit (ypač tie, kuriems patiko per labai), kad visgi tai tik knyga su gera mintimi, o ne kažkoks intelekto ir moralinio išprusimo testas.

INSTAGRAM

knygos apžvalga | William Gibson "Zero History" | Blue Ant 3

Autoriai: William Gibson
Pavadinimas: Zero History
Serija:: Blue Ant 3
Žanras: Trileris, Kiberpankas
Psl.: 404
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Pabaigiau William Gibson trilogiją Blue Ant su knyga "Zero History". Kiberpankas niekad nebuvo lengvas žanras, bet čia... Nežinau, ar kažko nesupratau, ar čia tikrai tik tiek.

Apie Knygą: Herojai, jų istorijos, jų talentai, ima artėti vienas prie kito traukiami Hubertus Bigend gravitacinio lauko. Paslaptingasis vyriškis tiesiog virpa iš nekantrumo - panašu jog kažkur po jo nosimi esama jo verto konkurento, kuris gali jam iš po tos pačios nosies nušvilpti karinės uniformos užsakymą. Tad, surinkęs savo geriausius pakalikus, tuos kuriuos vienaip ar kitaip gebėjo papirkti, paleidžia juos po pasaulį, kad surastų, kas gi čia tas gudrutis. Bet, kaip rasti tą, kas nenori būti rastas ir yra pilnai pasiruošęs visiems Blue Ant triukams?...

Mano Nuomonė: Dialogai nei kiek nepagerėjo. Vienas herojus pila žodinę tiradą, kitas, kad imituoti dialogą, paklausia vieno žodžio klausimų, kad tas pirmas galėtų toliau berti tiradą. Beveik visa knyga sukasi apie šalutinius vidinius monologus, kurie lyg iš šlapių šiaudų turi mums pastatyti veikėjo stelą, šalutinius įvykius, tolimus draugus, kurie pasirodo veiksme, bet nieko į jį neprideda, ir tokius mažus lašelius tos tikrosios minties. O kas liko tai taip tiesiog ir teškia gale, viską iš karto. Knyga sunki. Ją sunku skaityti, sunku nepamesti gijos. Bet iš esmės tai juk, kaip ir nėra blogas dalykas... Blogai yra tai, kad lyg ir girdi istorijos dūšią, kažkur ten vaitojant, bet jos čia tiesiog nėra.

Nežinau. 2/5, gal aš kažko nesupratau, gal adhd pakišo koją, gal ją reik kažkaip kitaip skaityti. Bet darbas, kurį įdedi į knygą, kaip skaitytojas - man tiesiog neatsipirko.

knygos apžvalga | William Gibson "Spook Country" | Blue Ant 2

Autoriai: William Gibson
Pavadinimas: Spook Country
Serija: Blue Ant 2
Žanras: Kiberpankas; Grožinė
Psl.: 371
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Perskaičiau William Gibson knygą "Spook Country", antrą jo kiberpanko žanro trilogijoje Blue Ant, ir tiesą pasakius, nežinau nė ką apie ją dabar manau.

Apie Knygą: Buvusi roko grupės narė, dabar žurnalistė, pasiunčiama dar neegzistuojančio ir savo galimą egzistenciją slepiančio žurnalo patyrinėti keistuolio menininko, su jo neįprastu menu. Tik, čia ne tas virtualus menas svarbus, o žmogus, kurį tas menininkas pažįsta, žmogus, kuris galimai žino kur yra mitinis konteineris, mėtomas iš vieno laivo į kitą, apie kurio egzistenciją niekas nežino ir kuris bene priklauso kažkam, kas gali sau leisti papirkti tiek piratus, tiek ir teisėsaugą, kad viskas taip ir liktų.

Mano Nuomonė: Knyga seka tris protagonistus, iš kurių vieno paskirties taip ir nesupratau. Tiesiog vyrukas, pripratęs prie receptinių vaistų nuo nerimo, tampomas aplink kito vyriškio kuris bent jau teigia, kad yra iš teisėsaugos. Ir tas menininkas, bei jo menas, greit tampa bereikalingu skuduru, kuris maišosi po kojomis. Istorija vyksta, herojai kažką veikia, kažkur važiuoja, sėdi restorane ir detaliai apmąsto bereikalingus dalykus.

Knyga kažkaip keistai lėtai stūmėsi. Tarsi autorius būtų tyčia bandęs užmaskuoti istorijos esmę, viskas skaitosi lyg per kokią marlę su išdurtom skylėm, pro kurias lyg ir pamatai kokį intensyvų epizodą. Duodu 2/5, nes nežinau, ką čia perskaičiau.

knygos apžvalga | William Gibson "Pattern Recognition" | Blue Ant 1

Autoriai: William Gibson
Pavadinimas: Pattern Recognition
Serija: Blue Ant 1
Žanras: Kiberpankas; Mokslinė Fantastika
Psl.: 367
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Žinot, kaip Murakamio knygos - unikalios ir beveik pačios sau - žanras? Kai net gali pasakyti, jog norėtum paskaityti ką nors Murakamiško? Tai va, atrodo ir William Gibson yra pats sau žanras. Pasiėmiau paskaityti jo Blue Ant trilogiją, pradedant knyga "Pattern Recognition" ir... Esu tiesiog be žodžių.

Apie Knygą: Keisės (Cayce) gyvenimas, įprastais standartais vertinamas, ir taip jau nebuvo labai paprastas. Bet jos privatų, užslėptą, savo anonimiškumą saugančių žmonių pilną interneto kampelį išjudina keisti šen ir ten vis pasirodantys filmo gabaliukai, atrodytų priklausantys didesnei vizijai. Niekas nežino, kas juos kuria, iš kur jie, bei ką jais bandoma pasakyti. Bet visi nori sužinoti. Keisės laimei ar nelaimei, Blue Ant, paslaptinga kompanija su ištekliais tokias paieškas apmokėti, pasirenka būtent ją imtis paieškų. Ir nuo čia jos gyvenimas virsta tikru šnipų trileriu.

Mano Nuomonė: Tikrai labai keista istorija. Lyg išsapnuotos idėjos, sukarpytos ne itin lygiais gabaliukais, kuriuos neaiškia tvarka beria knygos herojams, o tuo pačiu ir mums, kas juos lyg kokias skruzdes visus išjudina su noru žinoti kaip, kas, iš kur. Visa tai dar labiau kursto visokios sąmokslo teorijos ir bene antgamtinės idėjos, artėjančios prie tos vienos: ar tai kuriama žmogaus, ar skaitmeninio intelekto?

Pati knyga, lyginant su tarkim Neuromancer, skaitėsi lengviau, bet pamesti kur ką skaitei vis tiek per lengva, tai reikia atidžiai sekti, kad mintimis nenuklyst, nes čia žiūrėk jau ir nebežinai, kas vyksta. Herojai irgi gal kiek per plokšti, lėkšti, trūko dimensijų. Bet istorija užkabino ir tikrai skaitysiu toliau. Šiai duodu solidų 4/5.

William Gibson - Neuromancer [#1]

  Cyberpunk (kiberpankas) žanras man patiko nuo pat pirmo susidūrimo su juo. Žemiau įdėjau video vienos savo mėgiamiausių YouTube'rių, kur ji ne tik paaiškina kas tas cyberpunk, bet ir nurodo, kuo šis žanras toks patrauklus tokiems žmonėms kaip aš. Žodžiu, turbūt ir knygų klube nieks per daug nenustebo, kai savo eilei pasiūliau vieną įtakingiausių (ir vieną iš pirmųjų) šio žanro knygą, pirmą iš William Gibson trilogijos "Sprawl" istoriją "Neuromancer" (ISBN 04415695995; 271p., Goodreads).

"Wintermute was a simple cube of white light, that very simplicity suggesting extreme complexity." 102p.

  Case (Keisas) yra vienas tų vadinamųjų Kaubojų. Tai tam tikri žmonės, gebantys pasijungti į kibererdvę taip, kaip tai matėme tik Matricoje ar Ghost in the Shell, kur jie tampa tiesiog nepakeičiamais, visiškai naujo lygio ir tipo hakeriais. Jis nebuvo pernelyg talentingas, bet savo darbą pasiutusiai mėgo ir mylėjo. Taip, būtuoju laiku. Vieną dieną jis padarė klaidą, kurios žadėjo sau niekada nepadaryti - apvogė savo bosą. Tiksliau, nuslėpė dalį prašytos informacijos, tikėdamasis ją parduoti pats. Deja, jie tai sužinojo ir taip sudirbo jo nervų sistemą, kad vaikinui belieka sapnuoti matricą. Pasijungti jis nebegali. Ir net amžinos nakties mieste, Sprawl, giliausiame juodajame biznyje nėra žinančių, kaip jam padėti. To pasekoje Keisas žudo už pinigus ir, prireikus, informaciją išgauna jos kietojoje formoje - RAM'ais, hard'ais ir panašiai.
  Vieną naktį Keisas susivokia spoksąs į savo žvaigždes, kuriose gal būt įrašytas jo likimas. Bėda ta, kad tos žvaigždės iš šalto spindinčio chromo - šurikenai (svaidomos žvaigždės). Ir gal būt jis pareiškė norą toms ant nematomo siūlo kabančioms žvaigždėms, mat viskas ėmė keistis, greitai ir bent jau dalinai - į gerą. Kažkur ten, kiber-platybėse, AI (Artificial Inteligence - dirbtinis intelektas), iš visų įmanomų kaubojų pasirinko būtent tą, sugadintą, Keisą. Kodėl? Na, tai jau labai sudėtinga ir tenka vos ne iki pat knygos galo dasikasti, iki ima kas aiškėti. Bet svarbu ne tai. Svarbu tik kad jis ar TAI, yra pasiruošęs Keisą pataisyti, kad tik šis vėl prisijungtų...
  Patiko man ta idėja, kad reikia AI, tarsi kiberpasaulio vietinio gyventojo (cyberspace native), kad sutaisytų žmogaus nervų sistemą būtent ten, kur ji gali susijungti su kiberpasauliu. Patiko ir veiksmas, kuriame pasisėdėjimų buvo net per mažai, veiksmas vyko greitai ir keitėsi nuolatos. Dar labiau patiko įvykių atsiskleidimas, po lapelį, po lapelį, iki galiausiai pasiekėm centrą ir viskas nušvito. Bet. Pripažįstu, jog buvo vietų, kurių nesupratau. Buvo ir vietų, kur skaityti buvo be galo sunku. Ir vis vien, manau knyga nusipelnė stipraus 9/10, jau vien tuo paskutiniu skyriumi. Tikiuosi, kad Keisas jį (ar, vėlgi, TAI) dar sutiks.


  Jei Cyberpunk žanras jums irgi naujas, rekomeduoju šį įrašą, vienos iš knygų klubo narės: P.S. I Love Books - Neuromancer. Gal padės apsispręsti ar norit skaityt, ar ieškosit ko nors kito, gal paprastesnio, ar lėtesnio.