Rodomi pranešimai su žymėmis Tyla. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Tyla. Rodyti visus pranešimus

2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

Shusaku Endo - Tyla


 

Nelabai norėjau skaityt Shusaku Endo knygą "Tyla" (Silence; "Obuolys" 2008; ISBN 978-9988-700-52-4; 248p.), mat nelabai man šiaip jau priimtinos knygos religinėmis temomis. Bet, kad jau pasigriebiau, tai neperskaityti atrodė kažkaip negerai. Perskaičiau tad, ir nenusivyliau.
  Paaiškėjo, jog tai ne ta knyga, kuri tave moralizuoja, tau aiškina, kad Dievas yra ir jis tik vienas vienintelis, kad tai - Meilės Dievas, dėl kurio reikia kariauti, pasaulį krauju dažant, kad visi tą meilę įtikėtų (keista, kaip kažkada persekioti žmonės dabar patys dažnokai rodo savo netolerantiškumą). Tema čia sukasi apie žmogaus buvimą žmogumi, apie jo atjautą, sugebėjimą kitus statyti prieš save. Du kunigai atsiunčiami į Japoniją, kad persekiojimų metu padėtų krikščioniams ir, jei pavyks, kad paskleistų dievo žodį plačiau. Bet misionieriai neįvertino pačių japonų genialumo, jų sugebėjimo perprasti bažnyčios taisykles ir jos skelbiamas tiesas, bei jomis sužaisti taip, jog patiems kunigams tektų susimąstyti. Tad kunigai susiduria su sunkiausia savo gyvenimo misija - atskirti Dievą nuo Bažnyčios. Ir, kaip žinoti, kad tavo veiksmai turi prasmę, kad tavo kančia - ne į tuštumą, jei tavo viešpats - tyli? O kai prabils - ką pasakys?
  Vertimas čia vos poroje vietų šiek tiek kliuvo, bet ten tokie jau anglų kalbos niuansai, nedaugelis turbūt būtų susipratę perrašyt. Knyga daugiau nei iki pusės - itin nuobodi ir sunkiai einasi. Tik kai "tyla" nutraukiama - viskas tarsi sprogsta, mat, atrodytų, nedalomi dalykai - padalomi ir dar kaip. Pabaiga tokia šiaip sau, tad duosiu 6/10, bet manau buvo verta paskaityti.

2012 m. birželio 2 d., šeštadienis

Becca Fitzpatrick - Tyla




  Štai ir virto trečioji Becca Fitzpatrick knyga „Tyla“ (Silence; „Alma Littera“ 2012; ISBN 978-609-01-0384-5; 868p.) į „Saulėlydį“. Vyrukai iš dviejų skirtingų pasaulių niekaip nepasidalina viena, niekuo neypatinga raudonplauke. Puolusių angelų žavesio – kaip nebūta. Džiugu bent tai, kad autorė nesugalvojo rutuliot iš to „Tikro Kraujo“ ir apsistojo ties keturiomis knygomis.

Tiesa gąsdina, bet nežinia luošina.“ 206p.

  Paprastai man patinka istorijos apie jaunas mergaičiukes, kurios veda armijas prieš priešus. Paprastai būna įdomu stebėti, kaip visokie žaliūkai tam priešinasi, o tada gauna priežasčių nuomonę keisti. Bet ši knyga – išimtis.

  Tęsiasi viskas nuo daug vėliau, nei ankstesnioji knyga pasibaigė. Bet nebijokit! Norai sukelta amnezija, tad viskas gerai. Viskas, išskyrus tai, kad knygoje imta stokoti viso to, kas ankščiau jai pūtė gyvybę – dvejonių, įtampos, nežinios iki gan tolimos istorijos vietos, apvalainų formų draugės Vi komiško elgesio ir Marsės bjaurumo. Pradžia buvo tokia lyg ir nebloga, bet kuo toliau, tuo labiau vertė žiovaut, nors skaitosi tikrai lengvai. Džiugu, kad autorė nusprendė viską baigt ties ketvirta knyga, manau serija tad išlaikys savo orumą, kokį tokios knygos dar gali sukurpti, ir gražiai nusės pas kažką į lentynas. Bet, ei, gal ketvirta knyga bus iš koto verčianti?

  Nenoriu peikt šios knygos. Pirmoji man nuoširdžiai patiko, maniau, va, kaip šaunu, mergina ne kvanktelėjus, vaikinas – ne vampyras ir ne vilkolakis, ir kiek daug visokiausių bandymų viską sugriauti. Tamsūs skersgatviai, apgavystės, nepasitikėjimas. Na, slystelėjo, autorė, gal dar pasitaisys. Tai duosiu 5/10 ir lauksiu, kuo gi viskas baigsis.

Anotacija: Ar galima išgirsti tiesą tyloje?
  Nora Grei negali prisiminti pastarųjų penkių mėnesių. Atsipeikėjusi nuo sukrėtimo, patirto pabudus kapinėse ir išgirdus, kad buvo dingusi kelias savaites, - niekas nežinojo, nei kur ji, nei su kuo, - Nora mėgina grąžinti gyvenimą į įprastas vėžias. Lankyti mokyklą, linksmintis su geriausia drauge Vi ir vengti šiurpinančio naujo mamos draugo.
  Tačiau Nora pasąmonėje girdi balsą, jai ramybės neduoda mintis, kur, regis, yra pasiekiama ranka. Merginai prieš akis iškyla angelo sparnai ir nežemiškos būtybės, neturinčios nieko bendra su įprastiniu Noros gyvenimu.
  Be to, merginą persekioja įkyrus jausmas, kad jai kažko trūksta.
  Tada ji atsitiktinai sutinka seksualų nepažystamąjį ir pajunta jam paslaptingą trauką. Regis, jis žino visus atsakymus... ir pavergia Noros širdį. Bendraujant su vaikinu atmintis palengva grįžta, mergina jį įsimyli. Vėl.