Rodomi pranešimai su žymėmis Translytiškumas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Translytiškumas. Rodyti visus pranešimus

2023 m. rugpjūčio 25 d., penktadienis

knygos apžvalga | Andrew Joseph White "Hell Followed With Us"

Autoriai: Andrew Joseph White
Pavadinimas: Hell Followed With Us
Serija: -
Žanras: Apokaliptinė; LGBT
Psl.: 416
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Vis mane intrigavo Andrew Joseph White knygos "Hell Followed With Us" viršelis, nors anotacija per labiausiai nedomino. Visgi, sumečiau, kad daugiau LGBT knygų skaityti gali būti tik į pliusą, tad surizikavau. Ir kaip tuo džiaugiuosi...

Apie Knygą: Pasaulis, su visais savo 9 bilijonais žmonių, pražuvo, sudegęs užrakto, kurį tikintieji vadino Potvyniu (The Flood) pragariškose, skausmingose liepsnose. Plisdamas oru jis naikino žmones tarsi Dievo ranka, mutuodamas juos, pūdydamas gyvus, iki jie - mirdavo agonijoje. Virusą valdė fundamentalistų kultas, net ir sukūręs jį būtent tam, kad apvalytų žemę nuo nusidėjėlių. Įvairių tipų virusas kūrė ir įvairius karius šventajam karui, iš kurių galingiausias jų ginklas buvo virusas pavadinimu Serafimas. Šiam atsiliepia visi kiti, tad išrinktasis - ves armiją monstrų prieš nusidėjusios žmonijos likučius, iki Žemė galutinai apsivalys. Turėti šią galia - aukščiausia garbė. Nebent esi eretikas. Kaip Benas, kuris tapęs išrinktuoju - spruko... Tik, kur bėgti?...

Mano Nuomonė: Visiems trans vaikinams, kurie nejautė to "galima ir man" visuomenės leidimo save matyti kietų vyrų personažuose, tarp skraidančių kulkų ir radiacijos gelbstinčių ne tik savo kailį, bet ir mylimųjų: čia ta knyga, kuri tą "leidimą" duoda visiems laikams. Distopiniame pasaulyje Benas yra kovos mašina, sukurta vesti armijas mutantų ir nušluoti žmoniją nuo žemės paviršiaus. Translytis, homoseksualus vaikinas, kuris rado vietą šioje bene siaubo žanro knygoje, kaip TAS vyrukas. Knyga parašyta neblogai, gaila tik, kad jaunimo. Labai įdomi pasaulio statymo mitologija, visas tas kultas, virusai, mutacijos. Labai rekomenduoju. Nusiteikit, kad yra ir meilių seilių, bet vis tiek, rekomenduoju.

5/5, mažiau duot jau būtų erezija.



2023 m. birželio 15 d., ketvirtadienis

knygos apžvalga | Imogen Binnie "Nevada"

Autoriai: Imogen Binnie
Pavadinimas: Nevada
Serija: -
Žanras: LGBT Knygos; Šiuolaikinės Knygos
Psl.: 290
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Perskaičiau labai neįprastą, bet įdomią Imogen Binnie knygą pavadinimu "Nevada", apie du translyčių identiteto tipus: žinojau visada, arba supratau vėliau gyvenime. Ne pati informatyviausia knyga, bet bendrą vaizdą suprasti padės, o toliau jau rasit turbūt, pagal poreikius.

Apie Knygą: Maria dirbo darbą, kuris nebuvo blogas. Buvo santykiuose, kurie nebuvo blogi. Palaikė šiokias tokias draugystes, kurios nebuvo blogos. Bet tada nutiko šis tas blogo ir visas tas neblogas gyvenimas ėmė ir apsivertė, šaknimis į viršų. Tad štai ji dabar, automobilyje, pirmą kartą gyvenime - visiškai viena ir visiškai laisva, ieško savęs ir savo vietos.

Mano Nuomonė: Truputį nerimavau, kad knyga bus tragiška, kaip daug būtent šios temos knygų būna, bet ne. Nebuvo itin linksma, bet tikrai gerai skaitėsi, be didelių ir rimtų tragedijų, be pernelyg tamsaus gyvenimo piešimo. Veikėjai neblogi, ar bent jau turi svarbią paskirtį istorijoje (išskyrus antraeilius, ten deja tik atsispyrimo taškai), pati istorija tokia lyg kiek didesnė slice-of-life istorija, nieko kažko įspūdingo.

4/5, tokia tikrai nebloga, tik tiek, kad tikrai ir ne gera.




2022 m. birželio 9 d., ketvirtadienis

LGBTQIAP+ | Transfobija ir J.K. Rowling | Įžanga į esę apie transfobiją [1]

Maya Forstater gynimas nebuvo paskutinis JKR pasisakymas prieš translyčius asmenis. Visa tai įvyko, berods 2019-aisiais, o ji ir šiandien pilnai skleidžia neteisingą, diskriminuojančią informaciją ir neapykantą prieš translyčius žmones. Viso to pradžioje ji parašė ir dabar jos puslapyje skelbiamą esę apie tai, kodėl translyčiai asmenys – neturėtų turėti galimybės būti savimi, kad ir kaip jai, anot jos pačios, jų būtų gaila. Esė gan ilga, tad šį įrašą padalinsiu į dvi ar net tris dalis ir mėnesio gale tiesiog sukursiu kokį nors bendrą įrašą, kur patalpinsiu apibendrinimą su nuorodomis. 

Nuoroda į Ese | Nuoroda į Maya Forstater įrašą

Na o dabar, pradėkime nuo pagrindų. Visų pirma tai taip, visi turime teisę į nuomonę ir laisvą kalbą, per kurią galime ją reikšti. Bet tai, kaip ir nežinojimas, mūsų neatleidžia nuo atsakomybės. O žmonių klaidinimas piešiant ir taip labai pažeidžiamą socialinę grupę, kaip seksualinius plėšrūnus, užpuolikus ir prievartautojus – atsakomybės tikrai turėtų sukurti. Nepalaikau tų, kurie dabar autorei grasina, tačiau esu dėkingas visiems, kas nusprendė, jog pagyvens be Hario Poterio ir kitų JKR kūrinių iki ji iš to – pelnysis. To ir užtektų.

Autorės darbai jau dabar yra naudojami kuriant įstatymus, kurie ir toliau ribos translyčių asmenų gyvenimą. Ją cituoja supratingumo, išsilavinimo, ar tiesiog empatijos stokojantys fanatikai, kurie, ginami tokios didelės platformos dabar jaučiasi saugūs ir teisūs. Ir, nepaisant to, jog pati autorė neigia negatyviai paveikusi translyčių asmenų gyvenimą, ypač jaunuolių – manau ir patys suprantate, kad jei tokie žmonės, kaip JKR ima teigti, jog jūs esate, na, nesveiki, suklaidinti, kenksmingi, pavojingi - turbūt labai gerai savame kailyje, kuriame gal jau ir taip sunku – nebesijausite. 

Savo esėje autorė teigia, kad sulaukė didelio palaikymo iš žmonių, kurie „baiminosi pavojaus jauniems žmonėms, homoseksualiems žmonėms, bei moterų ir mergaičių teisių ištrynimo“. Anot jos, kuriamas baimės klimatas, terpė, nepadės niekam, ypač ne translyčiams jaunuoliams.

"Jie baiminasi pavojaus jauniems žmonėms, homoseksualiems žmonėms ir moterų bei mergaičių teisių ištrynimo. Dar gi, jie nerimauja dėl baimės klimato, kuris nepadeda niekam, o ypač ne translyčiams jaunuoliams."

- Tai yra vienintelė tiesa šioje citatoje, translyčiams asmenims, ypač jaunuoliams, pačios autorės kuriama, kurstoma ir kitaip skatinama baimės terpė tikrai nepadės. Teisių niekas iš nieko neatiminėja. Tiesiog moters teisę į orų gyvenimą, orų moters gyvenimą, identitetą, teisę į pripažinimą ir vietą visuomenėje – gaus ir translytė moteris, šalia visų kitų moterų.

"Trans" tėra tik būdvardis. Jei pasakyčiau... Davai neleiskim aukštoms moterims būti su žemomis. Ne? O Prancūzėms su Vokietėmis? Rudoms su Baltomis? Irgi ne? Teisingai. Ne.

Yra labai daug problemų, su kuriomis moterys, visos be išimties, susiduria iki šiol, viena skausmingiausių – kai kurių šalių ar Amerikos valstijų nuosprendis atimti teisę į saugius abortus. Kita – nevienodas užmokestis už vienodą darbą. Translytė moteris, kuri prisidės prie kovos dėl šių teisių gynimo – nieko neatims iš biologinės, cis (kai fizinė, gimtinė, biologinė lytis – atitinka jūsų asmens lytį) moters.

Toliau autorė išreiškia susirūpinimą motina, kuri bijo, jog jos homoseksualus vaikas nuspręs pasikeisti lytį, kad išvengtų homofobijos. 

"Tarp taip vadinamų translyčius-išskiriančių radikalių feminisčių yra homoseksualaus vaiko motina, kuri bijo, kad jos vaikas norės pasikeisti lytį, kad išvengtų homofobiško užgauliojimo."

- Noro pasikeisti lytį tikrai neužteks. Tai tikrai labai ilgas ir gerai prižiūrimas procesas, kuris trunka ne vienerius metus, pradedant nuo psichologų ir psichiatrų, kurie padeda susivokti patiems, bei nustato ar asmuo tikrai turi lyties disforiją, kurią turint – nuolatos jaučiamas diskomfortas, keliamas kūno, kuriame esame: balso, veido formos, to, kaip atrodo mūsų rankos, krūtinė, klubai, pečiai, kombinacijų daug, jos įvairios ir visos, kaip viena, siaubingos kęsti. Šiems medicinos specialistams, ne po vieną, kartais ir ne po du, o ištisomis komandomis, nustačius, jog taip, asmuo tikrai yra translytis, o ne tik homoseksualus ir bijantis homofobijos, jiems leidžiama pradėti lyties keitimą. Pirmiausia – socialiai, t.y. pradedant gyventi, kaip atitinkamos lyties asmeniui. Tada – hormonai, bei itin baisios operacijos. Jeigu jūs, kaip moteris, norite krūtinę pasididinti ar susimažinti, jums tereikia noro ir pinigų. Jei to nori translytė moteris – ji dėl to kovos bent metus. Jei galėtumėme panorėti ir nebebūti translyčiais manau dauguma, jei ne visi, tuoj pat taip ir padarytumėme. 

Smagus faktas
, plastinių lytį patvirtinančių procedūrų daugiau atliekama ne translyčiams žmonėms: žandikauliai, krūtinės, plaukai, skruostai, užpakalis ir taip toliau.
Kitas smagus faktas, kosmetinių operacijų, kokios šalies statistikas bežiūrėsit, gailimasi daug, daug dažniau, nei iš viso yra lyties keitimą sustabdžiusių asmenų, kurie nebenorėjo tęsti, arba suprato, kad tai ne jiems (taip, yra tokių, kurie to gailisi, jų yra absoliutūs vienetai ir dėl jų egzistencijos kalti tik medikai, praleidę juos su neteisinga diagnoze, o ne translyčiai asmenys).

Na, o kas liečia homofobiją, tai užtektų šiems susirūpinusiems asmenims paprasčiausio žvilgsnio į veidrodį suprasti, kad transfobija veši kur kas rimčiau, jos daugiau ir ji – žiauresnė. Prieš translyčius asmenis pasisakančių grupių yra tiek tarp heteronormatyvių asmenų, tiek ir LGBTQIAP asmenų – LGB – trans- išskirianti grupė, kaip ir terf – trans-exlusioning radical feminists – trans-išskiriančios radikalios feministės. Šiuo atveju tiems tėvams, kurie bijo būtent tokio noro keisti lytį rekomenduoju pasimokyti patiems ir pamokyti vaikus, tiek apie tai, kaip nemalonu yra būti translyčiu, ko reikia, kad pasikeistum lytį, bei kuri -fobija juos persekios labiau. Net ši esė yra persunkta diskriminacija prieš translytes moteris, o ne homoseksualius asmenis.

Autorė taip pat teigia, kad radikalios feministės dažnai netgi neišskiria translyčių, kaip kad teigia akronimas (haha, kaip ironiška ir kvaila). Jos mielai priima translyčius vyrus, nes juk jie – gimė moterimis. Kitaip tariant, jos vis tiek diskriminuoja translyčių asmenų lytį, bet ne taip piktai. Tikrai, kokia didelė klaida...

"Ironiška, bet radikalios feministės netgi neišskiria translyčių - į savo feminizmą jos priima ir translyčius vyrus, nes jie gimė moterimis."

- Tai irgi ne visai tiesa. Trans-išskiriantys asmenys dažnai paprasčiausiai ignoruoja translyčius vyrus, nes mūsų egzistencija – tiesiogiai prieštarauja jų požiūriui ir argumentams, kuriuos jie naudoja prieš translytes moteris.

Pagrindinis argumentas yra tik moterims skirtos patalpos, tokios, kaip tualetai. Jeigu translyčiams vyrams leidžiama lankytis moterų tualete, nes jie gimė moterimis, tuomet: 1. Vyriškis po lyties keitimo, su, atsiprašau bet, kiaušiniais, pimpalu ir barzda, ateis sysiot į moterų tualetą, kas reiškia, kad penis kur buvo vagina yra viskas ok, bet ten kur buvo penis, o dabar yra vagina – ne viskas ok. 2. Jeigu visgi bus įleidžiami tik vyrai prieš lyties keitimo operaciją – kas tikrins kelnių turinį? Nes jau yra atvejų, žinomų atvejų, kur biologinės moterys buvo agresyviai išvytos, nes tiesiog atrodė ar skambėjo pernelyg vyriškai. Per aukštos, per giliais balsais, per plačiais pečiais. Bet kuriuo iš šių atvejų – seksualinis plėšrūnas į moterų tualetą gali užeiti be visų tų pastangų atrodyti, kaip moteris. Ir, kad ir kaip bjauru, bet tai ir yra didžiausia tiesa. Jeigu fiziškai stiprus asmuo (nes užpuolikais ir seksualiniais plėšrūnais irgi būna ne tik vyrai) nuspręs, kad nori kažkur užeiti ir ką nors nuskriausti – jiems tikrai nereikės tiek stengtis.

Translyčiai vyrai yra vyrai. Translytės moterys yra moterys. Mokslas pilnai remia mūsų egzistenciją ir mūsų būvį, bei tai, kad dažnam geriausias būdas išgyventi ir gyventi orų gyvenimą yra lyties keitimas. Kad ir kiek būta tyrinėjimų, bandančių tai paneigti, tiesa išlieka ta pati, nepaisant to, jog Rowling vis tiek renkasi tuos paneigtus straipsnius - cituoti.

Toliau irgi kalbėsime pagrinde apie translytes moteris, mat būtent jos yra puolamos ir diskriminuojamos labiausia, ko pasėkoje – pažadu jums, jos tikrai negrasina moteriškumui, kaip visumai, nei istorijai, nei patirčiai. Niekas, nei jos, nei mes, nei netgi jūs, neabejoju, neneigiame fizinės lyties realybės, o jei kažkas ją ir neigia – tai keistuoliai, kurių net mažiau nei žmonių, kurie tiki, kad Žemė yra plokščia.

Translytės moterys kovojo iš vien su moterimis, nes tai buvo ir yra – teisės, reikalingos ir joms, kaip moterims. Netgi LGBT paradų judėjimas, tas pats pirmas (riaušės) įvyko dėka translytės moters, nepabijojusios mesti akmenį. Ko pasėkoje LGB Trans-išskiriantys asmenys taip pat turėtų pamąstyti.

Translyčiai žmonės egzistavo visais laikais, kaip ir visos įmanomos orientacijos, kad ir kaip sovietinis, tarybinis ir kitoks atsilikęs mąstymas norėtų priversti jus tikėti kitkuo. Cezaris Elagabalus, geriausiai žinomas, kaip juokingą garsą skleidžiančios pagalvėlės kūrėjas – teigė jog yra moteris (taip, čia pavartojau ne tą lytį tyčia, vardan argumento). Amerikos čiabuviai translyčius asmenis laikė žmonėmis su dviem sielomis ir prašydavo jų vaikams duoti slaptą vardą, kuris saugotų juos nuo piktų dvasių, ir taip toliau

Prie to paties norėčiau priminti, kad į tik moterims skirtas patalpas ankščiau neįleisdavo juodaodžių moterų. Vėliau – lesbiečių. Naudota ta pati logika – tos „kitokios“ užpuls šitas „tokias“.

2019 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

knygos apžvalga | Meredith Russo "If I Was Your Girl"

Autorius: Meredith Russo
Pavadinimas: If I Was Your Girl
Serija: -
Žanras: LGBT Literatūra; Grožinė Lit.
Psl.: 280
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Biški baisu buvo imt Meredith Russo knygą "If I Was Your Girl". Visada man šitas LGBT knygas su paaugliais baisoka imt. Pats tos normalios paauglystės neturėjau, tai visada atrodo arba sugadins nuotaiką, arba... Na, sugadins nuotaiką, nes imsiu pavydėt, ko neturėjau. Bet knyga buvo labai gera.

Apie Knygą: Amandai teko persikraustyti į kitą miestą, pas tėvą, pereiti į kitą mokyklą bėgant nuo žiaurios, košmariškos homofobijos, patyčių, muštynių ir net mėginimo atimti savo pačios gyvybę. Bet čia ji gauna iš naujo pradėti gyvenimą, tarsi atgimusi savimi, pirmą kartą viešai - savimi. Susirasti naujų draugų, lankytis vakarėliuose, baigti mokyklą, gal net įsimylėti... Tereikės, kažkaip atleisti tą prieš save jaučiamą kaltę dėl nuo visų draugų slepiamos paslapties. Arba ją kam nors atskleisti.

Mano Nuomonė: Net nustebau, kaip daug į šitą vieną knygą tilpo translyčių asmenų problemų ir kaip gražiai ir netgi įvairiai jos buvo išgliaudytos, paliekant vietos ne tik idiliškiems rožiniams sapnams. Tai labai gera knyga tiek LGBT asmenims, tiek jų draugams. Bent jau, gera pradžiai, mat daug čia visgi ir trūksta. O pati knyga buvo tikrai gerai parašyta, labai širdinga, įdomi. Beveik, kaip "Su Meile, Saimonas", bet vietoj gėjaus vaikino, čia translytė mergina. Ir kokia baisi ta paauglystė, kai ant jos jau ir taip tokios chaotiškos, dar užmetamas toks didžiulis dalykas...

Jo, knyga gera. Ir autorės žodis gale mane labai nudžiugino. Duodu 5/5 ir galiu rekomenduoti ieškantiems paprasto, bet nepaprasto skaitalo.

2018 m. vasario 18 d., sekmadienis

Įvairovė: Austin Chant - Peter Darling

Visada maniau, jog žmonėms reikia tam tikro patvirtinimo, jog tai, kas jie yra - yra tikra ir normalu. Ar tai būtų orientacija, ar lytis, niekas nenori jaustis klystąs, sergantis, nenormalus. Austin Chant knyga "Peter Darling" (Piteris Darlingas; ISBN 1620049589; 164p.; Goodreads) yra labai geras to pavyzdys: kiek daug problemų galima išspręsti tiesiog priimant save ir gal būt randant ką nors, kas jus priima tokius, kokie esate. Ir nors pati istorija - vidutiniška, bet jos pateikiama žinutė - nuostabi ir stipri.

Piteris Penas - istorijų sekėjas, su tokia galinga fantazija ir tokiu stipriu skausmu, kad vos nesuskaldė Niekados Šalies į gabalus. Jis čia gyveno ir valdė iki prisiminė turėjęs gyvenimą kažkur ten, kitur, kur turėjo brolių. Pasiilgęs mylimos šeimos, kuri niekad nesutiko priimti jo tokio, koks yra, Piteris pasiryžta grįžti ir pamėginti juos įtikinti dar kartą. Taip jis gauna praleisti dešimt skausmingų metų apsimetinėjant tuo, kuo nėra, vien tam, kad šeima jo neišsižadėtų ar už išsigalvojimus - neišvežtų į psichiatrinę ligoninę. Vendė negali būti Piteris!

Neiškentęs tokio gyvenimo Piteris grįžo į Niekados Šalį, jau suaugęs vaikinas, ir pagal šio pasaulio taisykles - pamiršo apie savo gyvenimą kažkur ten, ne čia. Jis pasiruošęs čia vėl įvesti savo tvarką, tvarką, kurią jau suaugę jo buvusios komandos vaikinai, pametė be jo ir, tiesą pasakius, laiko ją ne tokia jau ir tvarkinga! Kapitonas Kablys kuo puikiausiai verčiasi be kraujo liejimo, ieškodamos paslėptų lobių, o ne plėšikaudamas, tad kam žudyti piratus? Kam vėl žaisti karą? Bet Piteris nejaučia pilnatvės iki randa savo amžiną priešą, kad ir koks taikingas jis buvo iki šiol. Kaip kitaip, nei tik įveikęs savo patį rimčiausią priešininką, Piteris visus įtikins, jog yra tikras berniukas, kariaujantis, nesiprausiantis, žudantis blogus piratus?

Lytis - sudėtingas konceptas. Konceptas, apie kurį negalvoja tie, kuriems niekad nekilo abejonių. Bet Vendė jau nuo mažumės troško vyriškų rolių ir reikalavo būti berniuku, Piteriu Penu, kas kart, kai jie žaidė savo apsimetinėjimų žaidimus. Jo šeima to tiesiog negalėjo priimti, konceptas jiems buvo svetimas ir baisus, ko pasekoje Vendė, net ir tapusi Piteriu, negalėjo nusikratyti to poreikio įtilpti į tam tikrą rėmą, stereotipinio berniuko rėmą, kuris ir toliau jį ėdė iš vidaus, net tada, kai atrodė, jog visi norai išsipildė. Ši knyga ir pasakoja apie tą savęs atkasimą iš po visų primetamų modelių. Duodu 4/5, norėčiau duoti daugiau, bet negaliu, nes istorija tikrai labai vidutiniška, ir Piterio veiksmus - gali būti sunku suprasti nepabuvus jo kailyje, nepatyrus tos baimės, jog net tie, kas tave pripažino esant tuo, kuo tu teigei esąs - persigalvos, jei tavo elgesyje atsiras pernelyg tam prieštaraujančių dalykų, dalykų, kurių visuomenė nelaiko atitinkamų tavo lyčiai.

2017 m. birželio 23 d., penktadienis

David Ebershoff - Danų Mergina [knyga]

Vis pasiimu kokią populiaresnę knygą su translyčiais asmenimis, ir vis jos baisios. Sakytum jie visi - nusivylę gyvenimu, depresuoti šizofrenikai, kurie turėjo labai aiškų pasirinkimą. Arba, šiuo atveju, fiziškai iš tiesų ir buvo moterys, mat turėjo kažkokių ten moters reprodukcinių organų atrofuotas užuomazgas, kurias tereikėjo iškasti operacijos metu. Kaip patogu, ar ne? Taip tad, griebiau David Ebershoff knygą "Danų mergina" (The Danish Girl; ISBN 9781474601573; 336p.; Goodreads) su mintim, kad na, gal, pagaliau, papasakos man apie žmones, kuriuos sutinku ir bendrauju bene kas dien. Kur tau. Kas tingėsit skaityt mano rant'us, žinokit, kad filmą pažiūrėti verta, bet knygos skaityti - tikrai ne.

Einaras - tapytojas, vedęs tapytoją. Ji tapo portretus, jis - peizažus. Kai ji neturi modelio - savo delikačia figūra, žmonos parinktomis suknelėmis, jai pozuoja jis. Kaip nekeista, bet būtent šie jos portretai - patys sėkmingiausi. Lilės portretai. Tuo tarpu Einaras, kuo toliau, tuo labiau, grimzta į šizofreniją. Ne, aš rimtai. Atsipeikėjęs, kaip Einaras, jis nepamena, kaip ten pateko, su kuo kalbėjo, neatpažįsta Lilės draugų. Apie Lilę jis visada kalba trečiu asmeniu, o Lilė mėgsta pamiršti, kad toks net egzistuoja, ir pripažįstą jį, Einarą, kaip savo pusbrolį, tik, kai to reikalauja situacija ir savisaugos instinktas. Tarkim, kalbėdama su pirmąja Einaro meile, vyriškiu, kurį gal būt pamilo ir pati Lilė, tačiau bijodama sudaužytos širdies, jam pasakoja apie Einarą, ne save.

Per visą knygos siužetą stebime lėtai stiprėjantį asmenybės susidvejinimą. Čia man dar įtarūs visi tie kraujavimai. Einaras tampa kraujo fontanu bene tolygiai, kas mėnesį. Kas perša dvi mintis: arba jo įsitikinimai veda iki tokio jo kūno protesto, bandymo išsireikšti; arba tai problema jo galvoje, t.y. fizinė problema, auglys, ar kažkas tokio, kas padalino jo asmenį į du. Neperšu idėjos, kad Lilė - nebuvo tikra moteris, kad Einaras nebuvo translytis. Tik sakau, jog visų pirma tai jis sirgo mentaliai, ir jam reikėjo rimtos pagalbos, mat neteko girdėti atvejų, kad dvigubą gyvenimą gyvenantys asmenys, kurie negali būti savimi dėl mūsų visuomenės išsilavinimo stokos, pamirštų tą kitą gyvenimo dalį vos užsimovę kelnes.

Pati istorija per daug nesiskiria nuo filmo, tik filme nebuvo tų baisių nesąmonių, kurios, nors ir galimos, čia buvo labai ne vietoje, su operacijomis. Prapjovė jie Einarą, ir ei, ar čia kažkokia gimdos užuomazga? Dievaži, jis juk tikrai - moteris! Vėl peršasi mintis, kad visi translyčiai asmenys turi kitos lyties reprodukcinę sistemą, kažkur giliai palaidotą jų pačių kūne. Žodžiu, pažiūrėkit filmą, jei smalsu, bet knygos tikrai nerekomenduoju, kaip ir daug kitų, ši pateikia gan prastą įvaizdį. Laukiu dienos, kai rankose turėsiu knygą su pozityviu, linksmu žmogumi, kuris, post factum, dar ir translytis. Be aliuzijų į šizofreniją, baisią klinikinę depresiją, nenorą gyventi, ir taip toliau. Knygai duodu 3/10, už pabandymą.

2017 m. birželio 16 d., penktadienis

Įvairovė: Danų Mergina [Filmas]

Sėdėjau, galvojau. Apie kitų rasių žmones, kažkaip nesigavo parašyti, nors pripažinkime, turiu ir aprašiau daug knygų iš tolimųjų rytų, tad galėjau panaudoti ką nors iš tos pusės. Bet tada būtų tekę dar ilgiau laukti su Danų Mergina.

Translytiškumas. Ar taip vadiname tai lietuviškai? Dievaži, baigiu pamiršti gimtąją kalbą... Žodžiu, galvojau papasakosiu apie kitas knygas, kurias skaičiau apie translyčius žmones, ir papasakosiu, kodėl jos buvo žalingos: Palahniuko translytė moteris - nebuvo translytė, tai buvo bene pasirinkimas, skirtas įskaudinti nekenčiamiems žmonėms (vadinasi pateikia labai blogą ir klaidingą žinutę, jog tai - pasirinkimas). Moters Vorės Pabučiavimas - labai depresyvus, o aš tikrai nemanau, jog visi translyčiai yra tokie iki išprotėjimo dramatiški žmonės. Tada perskaičiau Danų Merginą, ir iš pykčio keliuose postuose šią knygą jau išdėjau. Iki draugė pasiūlė pažiūrėti filmą, mat tai, ką matė ji, buvo ne tai, ką skaičiau aš. Tad padarykim atvirkščiai. Papasakosiu jums neblogą, jei ne idealią istoriją, o kitą penktadienį aptarsim knygą, ir paaiškinsiu, kodėl toji buvo bloga.


Einaras - tapytojas, vedęs kitą tapytoją. Jis tapo peizažus, jo žmona - portretus. Ir vieną dieną jos modelis nepasirodo, tad ji paprašo Einaro užsimauti kojines, ir palaikyti suknelę, kad galėtų pabaigti tapyti, ar pradėti tapyti, nepamenu. Tą akimirką, nė pati to nežinodama, ji pajudina kažką, ką Einaras buvo palaidojęs. Ji pažadina Lilę. 

Translytiškumą, spėju, būdavo sunkiau suvokti net ir pačiam asmeniui, nei yra dabar, tad Einaro savisaugos instinktai priveda jį prie tokio dirbtinio susidvejinimo. Lilė yra Lilė, o jis yra jis. Jo supratimu, tai turėtų būti aišku visiems, jis juk - kuo paprasčiausias ir normaliausias vyriškis. Tad kai jo priprašo apsilankyti, pas gydytoją, Einaras, savaime suprantama, bijo likti nesuprastas.

Po keleto nesėkmingų susidūrimų su tikrai bjauriais žmonėmis, Einaro žmona pagaliau randą tikrą gydytoją, kuris mielai pataisys Einaro kūną, o ne protą. Filme irgi pateikiamas mažytis pasirinkimas: ar tikrai nenori pas dar vieną psichiatrą, šitas tikrai tavo protą vėl padarys vyro protu. Tačiau Einaras supranta, jog tai nėra proto liga, ir dėkingas žmonai, su jos palaiminimu, atgula ant operacinio stalo lyties keitimo operacijai. 

Filmas, žinoma, drama. Tad nors pirmos kelios operacijos - sėkmingos, gydytojas pervertino savo jėgas ir galimybes pažadėdamas Lilei galimybę turėti vaikų...

Žodžiu taip. Filmas tikrai gražus, ir manau, jei iš jo ir nebus naudos aiškinant žmonėms, kas yra translytiškumas, tai bent jau nepakenks. Smagu ir, kad jis taip išpopuliarėjo.

Tad filmą vertinu teigiamai. Knygos - ne. Mat vietoje translytiškumo ten bene kuo paprasčiausia šizofrenija. Aptarsime penktadienį.