Rodomi pranešimai su žymėmis The Perks of being a Wallflower. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis The Perks of being a Wallflower. Rodyti visus pranešimus

2014 m. sausio 10 d., penktadienis

Stephen Chbosky - The Perks of Being a Wallflower



  Peržiūrėjau filmą. Patiko. Patiko kaip niekad, tad pasiėmiau ir Stephen Chbosky knygą tuo pačiu pavadinimu "The Perks of being a Wallflower" (ISBN 0671027344; 213p.) ir ji taip pat patiko. Pirmą kartą manau, jog "sveika" pirma pažiūrėti filmą, mat knyga nuo to kiek aiškesnė. Tuo tarpu, kai kuriuos filmo aspektus supratau tik dėka knygos, tad taip gražiai du skirtingi formatai viens kitą papildo.
  Nežinau, kaip aprašyti šią istoriją. Anotacija ją apibūdina, kaip kažką tokio paprasto. Lyg tai tebūtų knyga apie bręstantį vaikiną pirmoje gimnazinėje klasėje (tai atitinka devintą klasę, tiesiog tam tikrose mokyklose, paprastai sustiprinto mokymosi ar orientavimo, visi tie dvylika metų stipriai sukapojami į dalis, kai kas kelis metus vis tampi pirmoku). Tai žinoma, dalis istorijos, bet ne tame esmė.
  Čarlis vaikystėje išgyveno šį tą baisaus. Jis ne viską prisimena, bet žino, jog tai kartais verčia jį labai blogai jaustis. Tada jis negali nustoti verkti, negali prisiminti to ką darė vos prieš valandą, aklai pasimeta ir nesuvokia ką daro. Jis žino, jog su tuo susijusi jo mylimiausia teta Helena, žuvusi autokatastrofoje. Čarlis ją labai mylėjo, su ja galėjo pasikalbėti, ji suprasdavo, kodėl kartais galima būti liūdnam, bet laimingam, ir tokio žmogaus šalia nebeliko. Tad, kai jam sunku, jis vyksta prie jos kapo, tik iš dalies suvokdamas, kad teta Helena yra kur kas didesnė jo blogumo priežastis, kad tai dėl jos jis turi gerti brangius vaistus, ir tai dėl jos psichologas/ė klausinėja vis keistesnių klausimų.
  Mokykla čia žinoma irgi didelė dalis. Čarlis šiaip ne taip susiranda draugų ir nebesijaučia toks vienišas. Tačiau visi jie mokosi paskutinius metus, tad jis desperatiškai siekia jų kuo didesnio prielankumo. Kartais pamiršdamas net kas toks yra pats.
  Visa knyga - dualizmas. Gali būti laimingas, net kai labai liūdna. Gali mylėti tuos, kurie tave labiausia nuskriaudė. Gali džiaugtis tragedija savo gyvenime, mat ji kažką pakeitė ir tu gali pradėti iš naujo. Čarlio draugai išgyvena panašius dalykus, tačiau juos piešia savaip - nenusibosta. Ir šį syk, netgi, galiu rekomenduoti pirmiausia pažiūrėti filmą. Jei po filmo atrodys, jog gavot viską ko reikėjo, tuomet knygos skaityti nė nebūtina, filmas ją gerai adaptavo, pakeisdamas kai kuriuos aspektus vardan sklandumo. Tuo tarpu, jei kaip aš, negalėsit susivokt, kodėl istorija atrodo tokia artima - pasiimkit knygą. Ji labai trumpa. Duosiu 10-10. Gerai gi prasidėjo metai, a?