The Chant of Light (Šviesos Giesmė) pasakoja apie Tevintero magus, Magistrus, kurie įžengė į Fade (sapnų ir dvasių pasaulis, kai užmiegame - patenkame ten, kai mirštame - pro ten keliaujame kitur, burtininkus ten nuolatos suvilioti bando demonai, ir jei jiems pavyktu, jie galėtų įžengti į žmonių pasaulį burtininko kūne) fiziniuose savo kūnuose. Jie atvėrė Aukso Miesto (rojaus ekvivalentas) vartus, žengė per pilies koridorius, ir rado Kūrėjo (Maker) sostą - tuščią. Jų arogancija sutepė visa ką aplink, kol galiausiai Aukso Miestas tapo Juoduoju Miestu (Black City, nuo to momento prarastojo rojaus ekvivalentas), ir nuo šiol ten net sapnuose bijoma įžengti. Patys Magistrai buvo ištremti, gilyn į požemius, toliau nei bet kokie Gilieji Keliai (Deep Roads), kada nors išrausti nykštukų, kur jie virto pirmaisiais Darkspawn'ais. Čia savo korupcija naikino viską, ir kūrė tokius pačius kaip jie. Vedami tik vieno, paskutinio jiems likusio instinkto, jie rausiasi pro tunelius, kartais išlipdami net į paviršių, ieškodami belaikės Dainos ištakų, vienintelės jų protus pasiekiančios šviesos, dainuojamos Senųjų Dievų, miegančių giliai po žeme. Radę, būdami tik bevaliais padarais, jie negali atsispirti impulsui, ir tuos dievus sutepa ta pačia tamsa. Ir tokiam Suteptam Dievui pabudus, grėsmė kyla visai egzistuojančiai gyvasčiai, nes prasideda, tai, ką Grey Wardens (Pilkieji Sargai) vadina "Blight", kai darkspawn's kylą į paviršių, vedami Arkdemono (Archedemon, to sutepto dievo), siekdami jį užimti ir sunaikinti.
Grey Wardens, gal todėl ir Grey - pilki, mat stovi tarp paprastų žmonių ir tų demonų. Ritualas juos užkrečia ta pačia tamsa, kas leidžia jiems tiek jausti, kur tie padarai yra, tiek ir juos nugalėti. Kai tamsa juos apima per stipriai, jie ima girdėti tą pačią Dainą, kurią girdi ir Darkspawn. Tada, kad išvengtų tokio baisaus likimo, kaip virtimas demonu, jie išeiną į Giliuosius Kelius, seniai nykštukų apleistus, kur iki mirties kovoja, stengdamiesi su savimi anapilin pasiimti kuo daugiau šių prakeiktų būtybių. Visas šis procesas ir vadinamas Šauksmu - The Calling.
Genevive brolis, nors jau kažin kiek laiko praleidęs požemiuose, vis dar gyvas, kas jai kelia siaubą. Jos brolis turėjo retą dovaną jausti, kur yra Senieji Dievai. Ir nors Darkspawn įkaitų neima - kažkas ten vis vien vyksta, ji tai tiesiog žino. Didžiausia bėda dabar ne įkalbėti kitus Wardens keliauti su ja ieškoti jos brolio, o rasti, kas juos ten nuvestų. Mat esama tik dviejų žmonių, kurie galėtų tai padaryti, ir vienas jų: pats Fereldeno karalius, Maric Theirin. Sekantis pasirinkimas, ne ką geresnis, mat jis - Maric'o dešinioji ranka, Warden'ų nemėgstantis Loghain Mac Tir.
Knyga tikrai lėta, to neneigsiu. Daug ėjimo ir pažindinimosi. Daug veiksmo iš geriausių Origins žaidimo detalių, tarsi sustumtų į vieną, tad net drįsčiau rekomenduoti knygą skaityti jau po žaidimų. Bet neįdomu tikrai nebuvo. Gaila tik vieno, kad tai turbūt paskutinė Dragon Age knyga, kurioje dieną išgelbsti Loghain ir Maric. Tie du tokie sakyčiau nemirtingi. Knygai duosiu 8/10, daugiau negaliu, o mažiau - nenoriu.
Faktai tiems, kas jau žaidė žaidimą, ir nežino ar skaityti:
1. Susipažinsit, su Alister'io mama.
2. Susipažinsit su Architektu.
3. Turbūt imsit nemėgti Orlais taip pat, kaip Loghain.
