Simon Brooke pažįstu dar iš savo pamišimo dėl Raganiaus Sagos laikų. Skaičiau ne vieną jo neišleistą darbą, bet apie šį sužinojau sąlyginiai neseniai, mat žmogus manė, jog "Harem" ("Ecanus Publishing" 2012; ASIN B00ASDAV1M;) nėra mano tipo knyga. Ji išleista tik e-formatu, tad pirkau Amazonėj, o vakar, kai baigiau skaityti, nusprendžiau nepasidrovėti ir paprašyti autografo... Ir, žinoma, kad įspėtų parašęs sekančią knygą (kam dar draugai reikalingi?).
Knygos viršelis ir jos pradžia - kažkaip nemaloniai nuteikia. Haremas? Koks nors arabų neo-princas ir jo svajonė apie jį supančius modelius? Taip nėra. Vyriškis, kuris haremą subūrė yra Toras (Thor), iš Islandijos kilęs futbolininkas. Moterys - ne modeliai. Jos - protingos ir žavios, kiekviena su savo charakteriu, kuris nėra vien papildymas kuriam nors kitam herojui, dirba savo darbus ir nėra kažin kokios išlaikytinės ilgakojės. Be to, visos jos sutinka dėl vieno - jei Toras išeitų, Haremas nesugriūtų. Kitaip tariant, haremas tėra tik "šeima iš daugiau nei dviejų sutuoktinių".
Istoriją pasakoja žurnalistė Fiona. Haremas ją pasamdo siūlydamas sukurpti labiausia geidžiamą straipsnį. Patenkinti žmonių smalsumą ir parodyti jiems visus nešvarius haremo skalbinius. Kas jie, kodėl jie, ką jie ir kodėl gi jie negali būti "normalūs" ir tiesiog susituokti su vienu žmogumi, pageidautina - priešingos lyties. Beabejo ji to mielai imasi ir būdama neutrali jų atžvilgiu - perteikia mums neįtikėtiną reiškinį. Haremas yra tikrų tikriausia šeima, kur kiekvieno asmens žodis - svarbus ir gerbtinas (žodžiu, tai nėra tas Haremas, kuris mus pasiekia iš Arabeskos kraštų). O geriausia, man asmeniškai, buvo tai, jog vos pradėdavo darytis nuobodu - istorija radikaliai pasisukdavo. Tokiu būdu kiekvieną Šeimos ir ne Šeimos narį pamatom iš visų pusių. Stiprieji palūžta, silpnieji tampa ramsčiu ir panašiai. Idealų romaną pradžioje ėmė ir pakeitė intensyvus trileris. Po to dar ir maisto smegenims kliuvo, mat kartais prie vakarienės stalo visi imdavosi debatų apie viso pasaulio ateitį. Kai kurios idėjos - nustebino.
Dar gi, džiaugiuos, kad istorija nebuvo vulgari. Sakykit ką norit, bet įsiėda. Ir herojai, kaip minėjau, nėra tik papildymai kitiems. Jei jiems kažkas nepriimtina - liks nepriimtina per visą knygos eigą, nuomonės nieks nekeis vien vardan sklandumo. Buvo įdomu skaityti apie realistišką visuomenės požiūrį į netradicinę šeimą, apie žmones joje, nepaisant visko - atstumiamus arba perdėtai siekiamus. Ir apie Islandiją nepagailėta. Tik, įspėsiu, jog autorius Anglas-Škotas, tad čia ne Amerkiečių sukramtyta kalba. Duosiu 9/10 ir jei nebespėsiu nieko daugiau perskaityti, tai džiaugsiuos, jog taip baigiau metus. Jau seniai skaitant knygą naktį nesikankinau iki ryto, kai akys peršti, o tu tiesiog negali patikėti tuo kas vyksta. Haremas - trileris, romanas, detektyvas ir dar kažkas. Žodžiu, vat tad.
