Rodomi pranešimai su žymėmis Sekamdienis: Įvairovė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Sekamdienis: Įvairovė. Rodyti visus pranešimus

2018 m. liepos 1 d., sekmadienis

Įvairovė | Filmas | Su Meile, Saimonas

Filmas: Su Meile, Saimonas (Love, Simon)
Režisierius: Greg Berlanti
Paremta: Becky Albertalli knyga "Simon vs. The Homo Sapiens Agenda"
Žanras: Komedija, Drama, Romantinis
Mano Įvertinimas: 5/5

Apie Filmą: Filmas paremtas knyga, kurią jau aprašiau, tad per daug nesiplečiant, prisiminkim. Vieną dieną Saimonas savo miestelio tumblr'io bloge randa anoniminį įrašą, kur kažkas prisipažysta turįs paslaptį: jis - gėjus. Saimonas suskumba susikurti naują el. pašto adresą ir jam parašyti, kas greit išsirutulioja į rimtą draugystę ir gal net rimtesnius jausmus. Per filmą stebime Saimono spekuliacijas - kas gi galėtų būti jo paslaptingasis Blue? Vaikinas, kurį jis baigia įsimylėti iki ausų, bet nė nežino tikro jo vardo. Bet po vienos pamokos Saimonas pamiršo atsijungti iš pašto mokyklos kompiuteryje, jo laiškus rado ne per geriausiai nusiteikęs klasės draugas ir ėmėsi jį šantažuoti: Saimonas padės jam su savo drauge, o jis nepaviešins jo laiškų. Juk, net jei Saimonas tai galėtų pakęsti, tai derėtų pagalvoti apie susirašinėjimų draugą, ar ne? Filmo 

Mano nuomonė: Tai istorija, apie tą vadinamą "išėjimą iš spintos". Ir pasirinkimo praradimą. Šantažo dėka, Saimonas suskumba pasisakyti artimiausiems žmonėms, kad sumažintų smūgį ir gal būt išnarpliotų visą šitą velniavą. Pasirinkimo ar pasisakyti ar ne jis juk jau nebeturi, vien dėl to, jog, kažkas taip nusprendė už jį. Įdomios ir jo draugų reakcijos. Filmas, mano supratimu, jas parodė net geriau, nei knyga, kaip ir dar kelis aspektus, įskaitant ir tokius, atrodytų nereikšmingus, kaip Saimono nusigėrimas Halloween'o vakarėlyje. Jis prisigėrė pirmą kartą. Knygoje ta scena mane šiurpino, mat jo draugai, kažkokiu magišku būdu jį pametė. Taip jis atsidūrė prie staliuko su panašaus tipo žmonėmis. Jei Saimonas būtų mergina ir tai būtų buvęs paprastas klubas - tas drauges po to tik pamiršti, ar bent velnių atrašyti, nes net nepiktybiškai - šitaip tiesiog negalima. Bet filme scena supaprastinta. Saimonas nusišniojo pačiame vakarėlyje ir jį namo palydėjo viena iš draugių. Kur jis susidūrė su tėvas ir intensyviai siūbuodamas paneigė esąs girtas. Čia smagiausia dalis ir buvo jo tėvai. Tie du nusipelnė savo nuosavo filmo, ir prijuokino, ir dūšią pagraudeno. 

Jei knygą skaityti tingite ar nenorite, mat vertimo mes neturim, tai pažiūrėti filmą tikrai užteks, kad susipažintumėt su istorija ir nuo jos nenukryptumėte. Bent jau, tikrai labai nedaug. Filmas iš manęs tikrai gauna 5 iš 5


2018 m. vasario 18 d., sekmadienis

Įvairovė: Austin Chant - Peter Darling

Visada maniau, jog žmonėms reikia tam tikro patvirtinimo, jog tai, kas jie yra - yra tikra ir normalu. Ar tai būtų orientacija, ar lytis, niekas nenori jaustis klystąs, sergantis, nenormalus. Austin Chant knyga "Peter Darling" (Piteris Darlingas; ISBN 1620049589; 164p.; Goodreads) yra labai geras to pavyzdys: kiek daug problemų galima išspręsti tiesiog priimant save ir gal būt randant ką nors, kas jus priima tokius, kokie esate. Ir nors pati istorija - vidutiniška, bet jos pateikiama žinutė - nuostabi ir stipri.

Piteris Penas - istorijų sekėjas, su tokia galinga fantazija ir tokiu stipriu skausmu, kad vos nesuskaldė Niekados Šalies į gabalus. Jis čia gyveno ir valdė iki prisiminė turėjęs gyvenimą kažkur ten, kitur, kur turėjo brolių. Pasiilgęs mylimos šeimos, kuri niekad nesutiko priimti jo tokio, koks yra, Piteris pasiryžta grįžti ir pamėginti juos įtikinti dar kartą. Taip jis gauna praleisti dešimt skausmingų metų apsimetinėjant tuo, kuo nėra, vien tam, kad šeima jo neišsižadėtų ar už išsigalvojimus - neišvežtų į psichiatrinę ligoninę. Vendė negali būti Piteris!

Neiškentęs tokio gyvenimo Piteris grįžo į Niekados Šalį, jau suaugęs vaikinas, ir pagal šio pasaulio taisykles - pamiršo apie savo gyvenimą kažkur ten, ne čia. Jis pasiruošęs čia vėl įvesti savo tvarką, tvarką, kurią jau suaugę jo buvusios komandos vaikinai, pametė be jo ir, tiesą pasakius, laiko ją ne tokia jau ir tvarkinga! Kapitonas Kablys kuo puikiausiai verčiasi be kraujo liejimo, ieškodamos paslėptų lobių, o ne plėšikaudamas, tad kam žudyti piratus? Kam vėl žaisti karą? Bet Piteris nejaučia pilnatvės iki randa savo amžiną priešą, kad ir koks taikingas jis buvo iki šiol. Kaip kitaip, nei tik įveikęs savo patį rimčiausią priešininką, Piteris visus įtikins, jog yra tikras berniukas, kariaujantis, nesiprausiantis, žudantis blogus piratus?

Lytis - sudėtingas konceptas. Konceptas, apie kurį negalvoja tie, kuriems niekad nekilo abejonių. Bet Vendė jau nuo mažumės troško vyriškų rolių ir reikalavo būti berniuku, Piteriu Penu, kas kart, kai jie žaidė savo apsimetinėjimų žaidimus. Jo šeima to tiesiog negalėjo priimti, konceptas jiems buvo svetimas ir baisus, ko pasekoje Vendė, net ir tapusi Piteriu, negalėjo nusikratyti to poreikio įtilpti į tam tikrą rėmą, stereotipinio berniuko rėmą, kuris ir toliau jį ėdė iš vidaus, net tada, kai atrodė, jog visi norai išsipildė. Ši knyga ir pasakoja apie tą savęs atkasimą iš po visų primetamų modelių. Duodu 4/5, norėčiau duoti daugiau, bet negaliu, nes istorija tikrai labai vidutiniška, ir Piterio veiksmus - gali būti sunku suprasti nepabuvus jo kailyje, nepatyrus tos baimės, jog net tie, kas tave pripažino esant tuo, kuo tu teigei esąs - persigalvos, jei tavo elgesyje atsiras pernelyg tam prieštaraujančių dalykų, dalykų, kurių visuomenė nelaiko atitinkamų tavo lyčiai.