Rodomi pranešimai su žymėmis Penkios Meile Pamilusios Moterys. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Penkios Meile Pamilusios Moterys. Rodyti visus pranešimus

2013 m. liepos 16 d., antradienis

Ihara Saikaku - Penkios Meilę Pamilusios Moterys



  Užklupo darbai, tai net 100 puslapių knygos nesugebėjau mat aprašyt, atsiprašant save be žado palikau. Ihara Saikaku knygą "Penkios meilę pamilusios moterys" (Five Women who loved love; "Versus Aureus" 2009; ISBN 978-9955-34-235-9; 165p.) nusipirkau beveik netyčia. T.y. į virtualų krepšelį įmečiau, kai per kažkokį siūlą peršokus optinė pelė pasislinko ir vietoj vieno mygtuko, gavos, paspaudžiau kitą. Kai jau ėjau susimokėti, apsižiūrėjau, jog knygų daugiau nei ėmiau, tad atsekiau kaltininką. Bet taip pažiūrėjau, pažiūrėjau, nusprendžiau, kad nepakenks ir štai...
  Kaip ir užsimenama pavadinime, tai - penkių, visai trumpučių istorijų rinkinukas, apie įsimylėjusias moteris. Nežinau tik, ar galima tą pakvaišimą vadint įsimylėjimu (kai nusprendi pajuokaut ir atsigult į tarnaitės, laukiančios meilužio, vietą, netyčia užmiegi, su tavimi pasimyli, tu nubundi ir dalinai supranti, kad kažkas įvyko, o tada nusprendi, kad pabėgsi su tuo tarnu), o tas 13-metes - moterimis, bet taip diktuoja knyga, na, o aš - nesiginčysiu. Kol kas. Pirmos dvi istorijos vos neužmigdė, nieko absurdiškesnio nė negalėjau tikėtis. Bet nuo trečios - viskas šiek tiek, nedaug, bet pagerėjo. Istorijų pabaigos pasikeitė, dabar svarbiausia buvo ne pabėgt su kažkokiu svetimu vyru, o rast kaip būti su tuo kurį tikrai myli (net, jei jis, tarkim, visą gyvenimą pragyveno mylėdamas kitus vyrus). Ar nuo ketvirtos, ar nuo trečios imta pasakoti šiek tiek ir apie samurajus. Kol maži buvom ir visi norėjo būt policininkais, aktorėm, dainininkėm, lakūnais ir panašiai, aš gi labai norėjau būt samurajum, todėl kimšau istorijas apie juos lyg saldainius ir, gėda net sakyt, kūriau eilėraščius apie katanų aštrumą. Tad kai čia parsirado šiek tiek informacijos apie samurajus - knyga mano akyse tiesiog nušvito, mat geriausias jos bruožas šiaip ar taip ir buvo tas, kad išnašose pateikiama faktų apie tų laikų Japonijos kultūrą, tradicijas ir papročius. Tas buvo tikrai labai įdomu.
  Na, o kad išnašos - geriausia knygos dalis, tai ir atitinkamai duosiu 5/10, bet pridursiu, jog negaila, kad nusipirkau.